Praėjusią savaitę grįžusi iš atostogų, atsiverčiau savo spalvingą darbo knygą ir susiėmiau už galvos – visų dienų langeliai mirguliavo įvairiais deadline’ais ir prieš atostogas nebaigtais darbais. Iš karto įjungiau anti-panikos rėžimą ir pabandžiau susidėlioti dienotvarkę taip, kad paroje netrūktų valandų ne tik viskam atlikti, bet dar ir liktų laiko miegui. Nežinau kokiu būdu, bet spėjau ir įprastinius darbus nudirbti, ir į renginius nueiti, ir su ilgai nematytais draugais pabūti, ir net paruošti naują blogo įrašą! Ne, nebandysiu čia girtis kokia aš faina ir kaip labai daug visko spėju, bet papasakosiu apie auksine man tapusią taisyklę, kurią sau pasakau visada, kai atrodo, jog daugiau nebegaliu. O ji trumpa ir labai paprasta: kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.
Duodu ranką nukirsti, kad yra takę savęs gailėti, jog turi tiek darbo, kad savo malonumams nebelieka laiko. Va žiūrėk draugė Greta dirba, sportuoja, užsiima savo mėgstamais hobiais, leidžia laiką su draugais, keliauja, skaito knygas ir daro dar milijoną kitų dalykų, o tu grįžti iš darbo, pavalgai, pamaigai kompiuterio klavišus ir, žiūrėk, miegoti norisi. Tokioj dienotvarkėj tikrai nėra nieko blogo, bet tau bemaigant klaviatūrą kitas nueina į treniruotę, skaito, piešia, kuria, ar daro galybę kitų darbų, kuriuos norėtum daryti ir tu, bet vis „neatrandi laiko“. O taip yra dėl paprasto prioritetų nesusidėliojimo ir per mažo noro nuveikti šį tą daugiau. Nori kažko? Tiesiog imk ir daryk! Juk nuo to viskas ir prasideda.
Šnekant apie šiomis dienomis jau madingu tapusį women’s empowerment judėjimą, kalbėdama su draugėmis ir kolegėmis pastebėjau, kad moterys dažnai būna nelaimingos ne todėl, kad neturi antros pusės, nemėgsta savo darbo, ar nesutaria su aplinkiniais, o todėl, kad neturi kur savęs išreikšti. Kai kurios nežino kaip norėtų save išreikšti, tuo labiau nežino nuo kurio galo reikėtų tos veiklos ieškoti. Gal ir skamba kiek juokingai, bet šio dalyko nepastebėjau, kol neįvertinau kiek daug mano laiko užima tinklaraščio rašymas, Instagram paskyros prižiūrėjimas ir kitų, daugumai nematomų darbų atlikimas. Tai įvertinusi supratau, kad net norėdama nesijausčiau nelaiminga, nes tiesiog neturiu laiko galvoti apie negatyvius dalykus, kai aplink mane tiek grožio, saldžių kvapų ir pozityvių žmonių.
Ką visu šiuo žodžių kratiniu noriu pasakyti? Ogi tai, kad net mažiausi ir nepastebimiausi darbai galų gale susideda į vieną ir tampa labai svarbūs. O mums, smulkmeniškosioms moterims, tie maži dalykai juk labai svarbūs. Jei jauti, kad neturi kur savęs padėti laisvu nuo darbo, namų ruošos ar kitų dalykų metu, leiskis į paieškas! Skaityk, keliauk, tapyk, dainuok, grok, sportuok, užsiimk floristika ar dar velniai žino kuo. Svarbiausia, kad tai darydama atrastum save ir suprastum, kad nei viena veikla nėra bereikšmė. Kitaip juk nepraleidinėčiau pusės savo gyvenimo fotografuodama ir pasakodama tau apie dalykus, kurie svarbūs man pačiai, ar ne?
Linkėjimai, x
Megztinis : second hand | Kelnės : Zara | Batai : NS KING | Rankinė : Too Handy | Apyrankė : Pandora | Žiedai : Pandora ir Kamėja | Laikrodis : Cluse
Nuotraukos : Rūta
