Labas! Ir vėl darau nusikaltimą – skelbiu nuotraukas, kurios buvo fotografuotos ne vakar ar užvakar, bet prieš keletą savaičių. Tačiau lietuviškas ruduo yra toks nenuspėjamas, kad negali žinoti kada tau prireiks pūkinės striukės, o kada galėsi jaustis gerai su odiniu švarkeliu. Galų gale, juk kiekvieną detalę galima pakeisti kiek šiltesne ir pritaikyti esamam orui, ar ne? 🙂

Pradėjusi rašyti šį įrašą supratau, kad mano spintoje per pastaruosius metus atsirado nemažai kelnių, kurios nėra džinsai ir yra nešiojamos kasdien. Kažkodėl dauguma įsivaizduoja, kad tokio tipo kelnės yra skirtos darbui biure, o tos iš gražesnio audinio ar įmantresnio kirpimo – šventėms. Visai ne! Šias kvadračiukais puoštas platėjančias kelnes atradau Aprangos išparduotuvėje, kai reikėjo per 10 minučių sugalvoti outfitą netikėtai vakare išpuolusiam renginiui. Anksčiau tokio tipo kelnių nelabai nešiojau, todėl nenorėjau išleisti daugybės pinigų nežinodama, ar jos kabės mano spintoje, ar iškeliaus į kažkieno kito. Pamačiau, pasimatavau, patiko, sumokėjau tik 5 eurus (!!!) ir jau vakare visa laiminga žygiavau į renginį. Tą kartą sulaukiau labai daug komplimentų ir nuo tada pradėjau dairytis į įvairių spalvų ir kirpimo kelnes. Ir iš ties – įdomesnės klasikinio stiliaus kelnės labai lengvai paįvairina outfitus ir padaro juos ne tokiais kasdieniškais. O detalių, su kuriomis reikėtų jas derinti – visa galybė. Rinkis klasikinius marškinius, medvilninius marškinėlius trumpomis rankovėmis, puošnias šilkines palaidines, storus vilnonius megztinius ar net sportinius džemperius!

Ar savo kasdieniniuose outfituose derini klasikines kelnes?

Linkėjimai, x

Striukė : ZARA | Palaidinė : H&M | Kelnės : ZARA | Batai : Converse | Laikrodis : Cluse | Apyrankės : Pandora & Koty |  Žiedai : Pandora & Kamėja | iPhone case : Burga

Nuotraukos : Rūta

Praėjusią savaitę grįžusi iš atostogų, atsiverčiau savo spalvingą darbo knygą ir susiėmiau už galvos – visų dienų langeliai mirguliavo įvairiais deadline’ais ir prieš atostogas nebaigtais darbais. Iš karto įjungiau anti-panikos rėžimą ir pabandžiau susidėlioti dienotvarkę taip, kad paroje netrūktų valandų ne tik viskam atlikti, bet dar ir liktų laiko miegui. Nežinau kokiu būdu, bet spėjau ir įprastinius darbus nudirbti, ir į renginius nueiti, ir su ilgai nematytais draugais pabūti, ir net paruošti naują blogo įrašą! Ne, nebandysiu čia girtis kokia aš faina ir kaip labai daug visko spėju, bet papasakosiu apie auksine man tapusią taisyklę, kurią sau pasakau visada, kai atrodo, jog daugiau nebegaliu. O ji trumpa ir labai paprasta: kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

Duodu ranką nukirsti, kad yra takę savęs gailėti, jog turi tiek darbo, kad savo malonumams nebelieka laiko. Va žiūrėk draugė Greta dirba, sportuoja, užsiima savo mėgstamais hobiais, leidžia laiką su draugais, keliauja, skaito knygas ir daro dar milijoną kitų dalykų, o tu grįžti iš darbo, pavalgai, pamaigai kompiuterio klavišus ir, žiūrėk, miegoti norisi. Tokioj dienotvarkėj tikrai nėra nieko blogo, bet tau bemaigant klaviatūrą kitas nueina į treniruotę, skaito, piešia, kuria, ar daro galybę kitų darbų, kuriuos norėtum daryti ir tu, bet vis „neatrandi laiko“. O taip yra dėl paprasto prioritetų nesusidėliojimo ir per mažo noro nuveikti šį tą daugiau. Nori kažko? Tiesiog imk ir daryk! Juk nuo to viskas ir prasideda.

Šnekant apie šiomis dienomis jau madingu tapusį women’s empowerment judėjimą, kalbėdama su draugėmis ir kolegėmis pastebėjau, kad moterys dažnai būna nelaimingos ne todėl, kad neturi antros pusės, nemėgsta savo darbo, ar nesutaria su aplinkiniais, o todėl, kad neturi kur savęs išreikšti. Kai kurios nežino kaip norėtų save išreikšti, tuo labiau nežino nuo kurio galo reikėtų tos veiklos ieškoti. Gal ir skamba kiek juokingai, bet šio dalyko nepastebėjau, kol neįvertinau kiek daug mano laiko užima tinklaraščio rašymas, Instagram paskyros prižiūrėjimas ir kitų, daugumai nematomų darbų atlikimas. Tai įvertinusi supratau, kad net norėdama nesijausčiau nelaiminga, nes tiesiog neturiu laiko galvoti apie negatyvius dalykus, kai aplink mane tiek grožio, saldžių kvapų ir pozityvių žmonių.

Ką visu šiuo žodžių kratiniu noriu pasakyti? Ogi tai, kad net mažiausi ir nepastebimiausi darbai galų gale susideda į vieną ir tampa labai svarbūs. O mums, smulkmeniškosioms moterims, tie maži dalykai juk labai svarbūs. Jei jauti, kad neturi kur savęs padėti laisvu nuo darbo, namų ruošos ar kitų dalykų metu, leiskis į paieškas! Skaityk, keliauk, tapyk, dainuok, grok, sportuok, užsiimk floristika ar dar velniai žino kuo. Svarbiausia, kad tai darydama atrastum save ir suprastum, kad nei viena veikla nėra bereikšmė. Kitaip juk nepraleidinėčiau pusės savo gyvenimo fotografuodama ir pasakodama tau apie dalykus, kurie svarbūs man pačiai, ar ne?

Linkėjimai, x

Megztinis : second hand | Kelnės : Zara | Batai : NS KING | Rankinė : Too Handy | Apyrankė : Pandora | Žiedai : Pandora ir Kamėja | Laikrodis : Cluse

Nuotraukos : Rūta

Visai neseniai, kai planavau lookbook tipo fotosesiją, suvokiau, kad geriausi drabužių deriniai gimsta ne tuomet kai juos suplanuoji, o tada, kai apsirengi beleką ir degančiom akim išleki pro duris. Na gerai, gal tai ir nebūna super stilingi ir nematyti deriniai, tačiau būna tie patogiausi, mieliausi ir tokie, kuriuose jaučiuosi geriausiai. Taip nutiko ir vieną šeštadienio rytą, kai su drauge Rūta susitikome išgerti kavos ir nufotografuoti mane apsirėdžiusią naujais Reebok rūbais (įrašą rasi čia). „Visai gerai atrodai ir taip, nenori nusifotkint?“ – paklausė manęs Rūta. Pasižiūrėjau į veidrodį, fotkinam! – pasakiau. Taip ir gimė šis paprastas, tačiau širdžiai mielas lookbookas.

Kai savo instagrame  pirmą kartą pasidalinau nuotrauka, kurioje esu apsivilkusi šitą oversized tipo džinsinį švarkelį, sulaukiau daugybės klausimų, kurių turinys buvo vienodas: „IŠ KUR?“. „Tai ačiū motulės Zaros išpardavimams“ – atsakiau visoms. Deja, šitų švarkelių parduotuvėse jau senokai nebėra, tačiau net neabejoju, kad galima rasti kažką panašaus. 🙂 Dar vienas geriausių sezono pirkinių – Adidas Slip on sportbačiai, kurie yra tokie minkšti ir mane gelbėja ne tik tada, kai reikia patogių batų ilgoms distancijoms vaikščioti, bet ir tada, kai konversai taip nutrina kojas, kad norisi net per Vilniaus gatvės statybas basai žygiuoti. O toliau – visiška klasika. Paprasčiausi balti džinsai, kurie kiekvieną outfitą paverčia kiek labiau vasarišku ir klasikiniai juodi COS marškinėliai, kurie tinka prie absoliučiai visko. Kaip sakoma: less is more.

Reikėtų nepamiršti ir aksesuarų, kurie labai netikėtai iš nemėgiamų, tapo neatsiejamais nuo mano kasdienybės. Pirmieji – Dior akiniai iš Optometrijos centro, su kuriais teko kurį laiką konfliktuoti. Tai jie man labai patiko, tai nebepatiko kaip atrodo ant veido. Tada vėl patiko, o po kiek laiko – vėl nepatiko jų forma. Kol galų gale juos taip įsimylėjau, kad atsimylėti nebeįmanoma! Labai panašiai nutiko ir su Pandora apyrankėmis. Kai gavau progą dirbti su šiuo prekiniu ženklu, maniau, kad nerasiu nieko, kas man, užkietėjusiai minimalistei, labai patiktų. Tačiau išsirinkusi apyrankes ir keletą karoliukų taip prie jų pripratau, kad nejučia save pagaunu dairantis ir į kitus karoliukus, kuriuos mielai matyčiau ant savo apyrankės. Na, bet pirkti pačiai neįdomu, todėl draugai, turėkit omeny pavadinimą Pandora, kai labai norėsit man ką nors padovanoti. :))

Linkėjimai, x

Jean jacket : Zara | T-shirt : COS | Jeans : ZARA | Shoes : Adidas | Watch : Casio | Sunglasses : DIOR (Optometrijos centras) | Bracelets : Pandora & Astrid & Miyu | Rings : Pandora & Kamėja

Pictures : Rūta

Kai į širdį ir mintis ateina pavasaris (patikėk, tai niekaip nesusiję su oro temperatūra), lookbookų įrašuose norisi pasakoti ne tik apie naujus drabužius ar fotosesijų vietas, bet ir apie tuo metu aplankančias mintis. Šį kartą norisi šnekėti apie moteriškumą. Bet ne apie trumpas sukneles, aukštakulnius ir kitus moteriškus dalykus, o apie buvimą moterimi in general. Ir taip, mergina „neišlendanti“ iš sportbačių ir oversized megztinių šnekės apie moteriškumą.

Kiek kartų esi girdėjusi, kad esi per silpna, kad nesugebėsi, ar, kad tai ne tau? Nes aš – daugybę. „Gali net nebandyti, nes tau tikrai nesigaus.“ „Šita spalva tau baisiai netinka.“ „Kodėl tu tokia spoguota?“ „Rengiesi ir elgiesi kaip berniukas.“ „Jeigu visada būsi tokia rimta, niekada nesusirasi vyro.“ „Čia ne moterų reikalai, nesikišk.“ Nors jau seniai išaugau iš mokyklinio amžiaus, kai bendraklasiai ieško kaip čia krūčiau ant kažko pavaryti, panašių replikų tenka susilaukti ir dabar. Nors kitiems atrodo, kad tai tik iš kasdienės kalbos išplaukiančios netyčinės mintys, tačiau jos dažną priverčia susigūžti į kamuoliuką ir nebepasitikėti savimi. O silpnesniems žmonėms užtenka tik menkiausių pastabų ir jie sugriūna.

Atėjus balandžiui pajaučiau nepaaiškinamą norą rengtis mergaitiškiau, šypsotis plačiau ir juoktis dažniau. Daug kam tai buvo labai netikėta, nes mano kasdienis apsirengimas visuomet susidaro iš sportbačių, džinsų ir plačių megztinių, o šypsausi tik tada, kai jaučiu, kad noriu šypsotis. Visuomet galvodavau – jeigu taip jaučiuosi geriausiai, kodėl turėčiau bandyti kažkam kažką įrodyti ir rengtis bei elgtis kitaip. O kai išėjau į miestą su aukštakulniais, žinoma, sulaukiau daug komplimentų, bet pirma išgirsta replika buvo „kaip keistai atrodai, visai tau nebūdinga.“ Hm, galvojau, gal prastai atrodau ir reikėtų pasilikti prie sportbačių? Bet po velnių, ne! Noriu atrodyti taip kaip man patinka ir visai nesvarbu kas ką galvoja. Nesvarbu, jeigu kitiems atrodo, kad su aptemptais džinsais atrodai geriau. Nesvarbu, kad kitos sportuoja ir demonstruoja riestus užpakalius, kai tau bloga diena ir tu nori gulėti lovoje su dėže ledų. Nesvarbu, kad nesišypsai visur ir visada – tai žmogiška. Ir, patikėk, nesvarbu, kad nedarai kažko, kas patiktų vaikinams, nes visi tavo veiksmai pirmiausia turėtų patikti tau pačiai. Sakoma – tam, kad kažką pamiltum, pirmiausia turi pamilti save.

Kadangi vadovaujuosi savo mintimi „neklausyk ką sako kiti ir daryk viską, kas tave priverčia jaustis laiminga“, labai džiaugiuosi šį pavasarį prisidėjusi prie „Pandora“ prekės ženklo naujos kampanijos „DO“, kurios pagrindinis tikslas yra atskleisti tikrąjį moters „aš“ ir paskatinti ją būti atvira pačiai sau. Klausi – kodėl papuošalai gali padėti atskleisti save? O gi todėl, kad papuošalai yra asmeniškiausi aksesuarai. Per juos galima atskleisti labai daug savęs, papasakoti istoriją. O „Pandora“ siūlo ne tik nuostabius kaklo papuošalus, žiedus, auskarus, bet ir ikoniškasias savo apyrankes su karoliukais. Rinkdama skirtingas detales ir verdama jas ant apyrankės, tu tarsi kuri savo istoriją, kurią kasdien gali matyti ant savo riešo. O tavo istorijos ir išgyvenimai yra tai, kas daro tave įdomia ir išsiskiriančia iš kitų. Todėl to palinkėsiu ir tau:

domėkis. daug skaityk. keliauk. grožėkis. šypsokis kai verta. verk kai reikia. mylėk save.

Linkėjimai, x

Nuotraukos : Emilė Kuklytė

LT | Šaltomis žiemos dienomis nėra nieko geriau, kaip susisukti į storą vilnonį megztinį. Nesvarbu, kad jautiesi ir atrodai kaip meška, svarbu, kad kūno nebado aštrūs šalčio smaigaliai. Žinoma, reikėtų praleisti pro akis faktą, kad nuotraukose pozuoju be palto, na bet žinai, viskas dėl tų pačių nuotraukų. 😉

Kai su Dovile ieškojom gražių vietų fotosesijai, sugrįžom į tą patį jaukų Vilniaus senamiestį, kur kiekvienas kampas, jei jį gražiai įrėminsi, atrodys kaip iš paveiksliuko. Ir iš tiesų – paprasčiausios rudos durys, pro kurias, nežinia ar dar kas vaikšto, tampa kuo puikiausiu nuotraukų fonu. O žymioji Literatų gatvės siena ir pro turistų objektyvus nepraslystantys dailės kūrinėliai tarsi papildo gana nuobodų, bet baisiai jaukų drabužių derinį. Kodėl sakau nuobodų? Nes džinsai ir paprastas megztinis tikrai nėra patys įdomiausi drabužiai. Tačiau man pačiai jie pasidaro daug įdomesni, kai vietoj sportbačių apsiaunu aukštakulnius. Taip, tai tikrai nėra mano kasdieninė avalynė ir nežinau ar galėčiau būti viena tų moterų, kurios vienu metu šneka telefonu, tempia pirkinių maišus, veda šalia savęs šunį ir lyg tarp kitko atrodo lyg nužengusios nuo podiumo su savo 11 cm aukštakulniais. Na, bet gana apie aukštaūgės kompleksus. 😉

Kodėl prašnekau apie senamiestį ir būtent apie Literatų gatvę? Visai neseniai socialiniuose tinkluose praūžė projektas, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad žmonės fotografuojasi prie įvairių vietų, nežinodami jų tikrosios istorijos. Žinoma, to projekto objektas buvo įvairios vietos holokaustui ir kitiems baisiems istoriniams įvykiams atminti, tačiau privertė mane susimąstyti ir apie visai šalia esančias vietas. Gimiau ir užaugau Vilniaus senamiestyje, žinau beveik visas jo kerteles, bet tik pasidomėjusi sužinojau, kad Literatų gatvėje esantys meno kūrinėliai yra ne šiaip kūrinėliai, bet menininkų dedikacijos literatams. Kadangi man vienas pažįstamas yra sakęs, kad Vilniui iš vilniečių jokios naudos, nes jie apie savo miestą nieko nežino, tai visai verta pasiskaityti ir sužinoti apie savo miestą daugiau! 😉

Linkėjimai, x

aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town2 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town3 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town4 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town5 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town6

Sweater : Zara | Jeans : Primark | Shoes : Asos | Hat : Tom Tailor | Watch : O bag

Pictures : Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/