Kai į širdį ir mintis ateina pavasaris (patikėk, tai niekaip nesusiję su oro temperatūra), lookbookų įrašuose norisi pasakoti ne tik apie naujus drabužius ar fotosesijų vietas, bet ir apie tuo metu aplankančias mintis. Šį kartą norisi šnekėti apie moteriškumą. Bet ne apie trumpas sukneles, aukštakulnius ir kitus moteriškus dalykus, o apie buvimą moterimi in general. Ir taip, mergina „neišlendanti“ iš sportbačių ir oversized megztinių šnekės apie moteriškumą.

Kiek kartų esi girdėjusi, kad esi per silpna, kad nesugebėsi, ar, kad tai ne tau? Nes aš – daugybę. „Gali net nebandyti, nes tau tikrai nesigaus.“ „Šita spalva tau baisiai netinka.“ „Kodėl tu tokia spoguota?“ „Rengiesi ir elgiesi kaip berniukas.“ „Jeigu visada būsi tokia rimta, niekada nesusirasi vyro.“ „Čia ne moterų reikalai, nesikišk.“ Nors jau seniai išaugau iš mokyklinio amžiaus, kai bendraklasiai ieško kaip čia krūčiau ant kažko pavaryti, panašių replikų tenka susilaukti ir dabar. Nors kitiems atrodo, kad tai tik iš kasdienės kalbos išplaukiančios netyčinės mintys, tačiau jos dažną priverčia susigūžti į kamuoliuką ir nebepasitikėti savimi. O silpnesniems žmonėms užtenka tik menkiausių pastabų ir jie sugriūna.

Atėjus balandžiui pajaučiau nepaaiškinamą norą rengtis mergaitiškiau, šypsotis plačiau ir juoktis dažniau. Daug kam tai buvo labai netikėta, nes mano kasdienis apsirengimas visuomet susidaro iš sportbačių, džinsų ir plačių megztinių, o šypsausi tik tada, kai jaučiu, kad noriu šypsotis. Visuomet galvodavau – jeigu taip jaučiuosi geriausiai, kodėl turėčiau bandyti kažkam kažką įrodyti ir rengtis bei elgtis kitaip. O kai išėjau į miestą su aukštakulniais, žinoma, sulaukiau daug komplimentų, bet pirma išgirsta replika buvo „kaip keistai atrodai, visai tau nebūdinga.“ Hm, galvojau, gal prastai atrodau ir reikėtų pasilikti prie sportbačių? Bet po velnių, ne! Noriu atrodyti taip kaip man patinka ir visai nesvarbu kas ką galvoja. Nesvarbu, jeigu kitiems atrodo, kad su aptemptais džinsais atrodai geriau. Nesvarbu, kad kitos sportuoja ir demonstruoja riestus užpakalius, kai tau bloga diena ir tu nori gulėti lovoje su dėže ledų. Nesvarbu, kad nesišypsai visur ir visada – tai žmogiška. Ir, patikėk, nesvarbu, kad nedarai kažko, kas patiktų vaikinams, nes visi tavo veiksmai pirmiausia turėtų patikti tau pačiai. Sakoma – tam, kad kažką pamiltum, pirmiausia turi pamilti save.

Kadangi vadovaujuosi savo mintimi „neklausyk ką sako kiti ir daryk viską, kas tave priverčia jaustis laiminga“, labai džiaugiuosi šį pavasarį prisidėjusi prie „Pandora“ prekės ženklo naujos kampanijos „DO“, kurios pagrindinis tikslas yra atskleisti tikrąjį moters „aš“ ir paskatinti ją būti atvira pačiai sau. Klausi – kodėl papuošalai gali padėti atskleisti save? O gi todėl, kad papuošalai yra asmeniškiausi aksesuarai. Per juos galima atskleisti labai daug savęs, papasakoti istoriją. O „Pandora“ siūlo ne tik nuostabius kaklo papuošalus, žiedus, auskarus, bet ir ikoniškasias savo apyrankes su karoliukais. Rinkdama skirtingas detales ir verdama jas ant apyrankės, tu tarsi kuri savo istoriją, kurią kasdien gali matyti ant savo riešo. O tavo istorijos ir išgyvenimai yra tai, kas daro tave įdomia ir išsiskiriančia iš kitų. Todėl to palinkėsiu ir tau:

domėkis. daug skaityk. keliauk. grožėkis. šypsokis kai verta. verk kai reikia. mylėk save.

Linkėjimai, x

Nuotraukos : Emilė Kuklytė