Turbūt ne kartą esi girdėjusi, kad viena geriausių motyvacijų sportui – nauja, graži sportinė apranga. Tikra tiesa! Atrodo nieko labai ypatingo neįvyko, bet nori strykčioti su tomis naujomis tympomis, sukinėtis su nauja spalvinga palaidine, o kartais į treniruotes eini vien su sportine liemenėle, nes ji toookia graži ir faina, kad net gaila ją slėpti po drabužiais. Esu mačiusi daug gražių ir nelabai sportinių drabužių, bet nauja Reebok Women City Series FW17 kolekcija tave tikrai privers sportinius drabužius pamilti iš naujo! Rožinė, balta ir juoda – viskas, ką užtenka žinoti apie kolekciją, nes šių trijų spalvų užtenka tam, kad apranga paslėptų trūkumus, išsryškintų privalumus ir paverstų tave mergaitiška. O batų patogumas…

Naujoji Reebok kolekcija yra įkvėpta trijų skirtingų miestų: Niujorko, Berlyno ir Seulo. Kaip sako pati kompanijos antraštė, ji yra skirta visoms moterims, kurios visuomet skubančiame mieste sugeba nepamiršti ir moteriškumo. Kurioms aktyvus gyvenimas nesibaigia kartu su treniruote. Toms, kurios nestovi vietoje, nuolat ieško naujų kelių, naujų išbandymų ir visuomet šypsosi. O gyvenant dideliame mieste juk taip sunku nepamiršti moteriškumo, kai viskas ką nori daryti, tai tik atrodyti ir jaustis patogiai.

Naujosios kolekcijos Reebok drabužius gali įsigyti Reebok ir Adidas parduotuvėse Lietuvoje, o Vilniuje ją rasi Akropolyje. Patariu nubėgti, pasižvalgyti ir pačiupti patį mieliausią drabužį, nes tikiu, kad kolekcija yra šluojama nuo lentynų! Mano mėgstamiausi drabužiai – rožinė liemenėlė (dėl nerealios nugaros), rožinis bomberis (manau, net nereikia sakyti kodėl, tu pažiūrėk į jį!) ir juodos tamprės. Išduosiu paslaptį – jų vidinėje pusėje ties juosmeniu yra įsiūta tam tikra medžiaga, kuri treniruotės metu pilvuką privers prakaituoti dar labiau ir deginti viską, ko tau greičiausiai nereikia, daug efektyviau! 😉

Linkėjimai, x

Nuotraukos : Rūta

Abu deriniai nuo galvos iki kojų : Reebok

Praėjusią savaitę turėjau progą sudalyvauti ankstyvoje kalėdinėje vakarienėje, į kurią mane bei dar keletą tinklaraštininkių ir žurnalisčių pakvietė Pandora. Taip taip, tas pats nuostabių papuošalų brendas, su kuriuo bendradarbiauju nuo pavasario. Yay! Renginio metu skambėjo kalėdinės dainos, latvių dizainerės Ameelija suknelėmis pasipuošusi šokėja grakščiai ir lengvai judėjo aplink mus, o restorano Dublis paruoštas maistas buvo tiesiog ne-pa-kar-to-ja-mas!

Pagrindinis vakarienės tikslas buvo ne tik mums pirmosioms pristatyti naują kalėdinę Pandora kolekciją, bet ir smagiai praleisti laiką, pabendrauti vienoms su kitomis. Buvo daug smagių pokalbių, juoko ir įdomių istorijų, bet įdomiausias buvo pačių papuošalų pristatymas. Jie buvo pristatomi kaip patiekalai – patiekiami didžiuliuose metaliniuose induose su gaubtais ir pristatomi kiekvienai atskirai kiekvienai skirtingi. Pirmiausia buvo pristatytas starteris arba kitaip – nuostabūs ir gana prabangūs auskarai. Akimis suvalgiusios starterį, gavome pagrindinį patiekalą, kuris buvo kultinė Pandora apyrankė su kalėdiniu karoliuku. Manasis buvo apvalus spaustukas, papuoštas snaige. Na, o desertui gavome kaklo papuošalus, tiksiančius artėjančių švenčių vakarėliams. Papuošalais viskas tikrai nesibaigė, nes visos gražios, linksmos ir pasipuošusios, mėgavomės puikiu restorano maistu, kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti šventinėms vakarienėms, ar kitiems svarbesniems susibūrimams. 🙂

Beje, įdomus faktas, kurį papasakojo Pandoros atstovė iš Latvijos yra tas, kad Pandoros prekes daugiausiai perka tikrai ne vyrai, o moterys! Daugelis galvoja, kad vyrukai į šią parduotuvę užsuka daug dažniau ieškodami dovanų, tačiau pasirodo, kad moterys save lepinti mėgsta dažniau, nei gauna dovanų iš savo mylimųjų. Na o naują kalėdinę Pandorą kolekciją gali apžiūrėti tinklapyje, o įsigyti – parduotuvėse!

Ar jau pradėjai galvoti apie kalėdines dovanas? 🙂

Linkėjimai, x

Nuotraukos: mano ir www.tanguris.com

Labas! Turbūt nieko per daug nenustebinsiu pasakiusi, kad ruduo yra gražus metų laikas ne tik dėl besikeičiančių gamtos spalvų ir po truputį artėjančių Kalėdų, bet ir dėl jaukių ilgų vakarų su filmu ar knyga, arbatos gėrimo vienoje iš senamiesčio kavinukių ir… dėl drabužių sluoksniavimo! Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 27 laipsnių šilumos, kartu su ką tik nusipirktais ledais, ištirpsta ir mano fantazija drabužių derinių atžvilgiu. O štai ruduo džiugina tuo, kad gali išsitraukti savo mėgstamiausius aulinukus, megztinį ir vilnonį paltą, kuris tampa outfito vinimi.

Jei kada teko ieškoti gero palto, matyt susidūrei su tuo, jog parduotuvių vitrinose viskas atrodo gražu tol, kol to palto neapsivelki. Tai žiūrėk sukirpimas tau netinka, tai ilgis negeras ar sagos negražios, tai spalva ne tokia, kokios norėjai. O kai randi tą, kurį įsimyli iš pirmo žvilgsnio, 500 € kainos etiketė priverčia simpatiją kaip mat išgaruoti. Taip, geras ir kokybiškas paltas išties kainuoja nemažai, tačiau gerai paieškojus, galima sutilpti ir į 100 €.

Taip man atsitiko su pilku Lindex paltu, kurį pamačiau kompanijos puslapyje. Modelis gana griežto kirpimo, siluetas – tiesus, sudėtis – žadanti šiltą rudenį, o, svarbiausia, spalva tinkanti prie visko! Ilgai negalvojus į porą paltui atėjo ir švelniai rožinis Lindex megztinis, kuris kaip mat tapo tuo drabužiu, kurio nesinori skalbti vien todėl, kad reikės ilgai laukti iki kol jis išdžius ir tu galėsi jį vėl nešioti. O svarbiausia, kad drabužiai atrodo ne tik jaukiai ir stilingai, bet yra begalo šilti! O ko rudeniui gali daugiau reikėti, ar ne?

Linkėjimai, x

Paltas : Lindex | Megztinis : Lindex | Džinsai : Zara | Batai : Reebok Club C | Kaklo papuošalas : Mellow. | Apyrankė : Pandora | Laikrodis : Cluse | Žiedai : Pandora ir Kamėja

Nuotraukos : Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/

Prieš keletą savaičių su blogerėmis Aiste ir Aliona nusprendžiau sudalyvauti smagioje ir naujoje patirtyje – prekybos centro „Ozas“ stilistės Marijos konsultacijoje, kurioje ne tik šnekėjome apie skirtingus figūrų tipus ir jiems tinkančius drabužių derinius, bet ir išbandėme tokius drabužius, kurių, matyt, nei viena iš mūsų anksčiau nebūtume pasirinkusios.

Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad šį sezoną parduotuvių lentynose, ant podiumo ir visame mados pasaulyje karaliauja raudona spalva ir visi jos atspalviai. Jei jau kurį laiką seki mano blogą ir instagramą, matyt supratai, kad mano spintoje ji tikrai nekaraliauja, nes turiu viso labo du ar tris raudonos spalvos drabužius. Tačiau renginio metu buvau taip toli išstumta iš savo komforto zonos spalvų atžvilgiu, kad pasižiūrėjusi į save kitokiame amplua net užsinorėjau raudonų džinsų ir kitų spalvotų detalių!:) Gal kiek juokinga, bet po renginio įsigijau ir dvejus aukštakulnius aulinius batus, kurių vieni – lakuotos odos, tokios, kaip raudoni batai nuotraukose. Čia matyt todėl, kad kartais užplaukia tas noras atrodyti ne tik patogiai, bet ir gražiai bei moteriškai, hehe.:)

Stilistė Marija, šnekėdama apie figūrų tipus paminėjo, kad priklausau lieknam figūros tipui ir galiu nešioti bet ką (yay me!). Nors galėčiau nešioti aptemptus drabužius, tačiau labai mėgstu oversized tipo drabužius. O Marija, lyg skaitydama mano mintis, kaip specialiai man parinko aptempto tipo suknelę ir dar raudoną! Praktiškai niekada nenešioju tokių drabužių, bet gal tikrai vertėtų? Daugiau mūsų įspūdžių video ir nuotraukų rasi „Ozo“ bloge nuorodoje. 🙂

Ar jau spėjai įsigyti ką nors raudono šiam rudens-žiemos sezonui?

Linkėjimai, x

Labas! Pagaliau, praėjus kone mėnesiui kai grįžau iš Maroko, prisiruošiau prisėsti ir parašyti ilgesnį įrašą apie kelionę su daug daug nuotraukų. 🙂

Turbūt žinai tą jausmą, kai labai labai nori aplankyti tam tikrą šalį, ir, rodos, galvoji apie ją dieną naktį, skaitai knygas, žiūrinėji nuotraukas, kol vieną dieną supranti – viskas, perku bilietus! Taip man atsitiko su spalvinguoju Maroku, į kurį norėjau nukeliauti nuo tada, kai prieš 7 metus dovanų gavau mėlyną kalendorių, kurio puslapiuose puikavosi žavusis Šefšaueno miestelis. Planavome į Maroką keliauti kartu su drauge, tačiau išsigandę artimi bičiuliai pasakė – vienos jūs tikrai nevažiuosit, susiraskit vaikinų, kurie vyktų kartu. Mėgstu sakyti, kad geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai, tad atsitiktinumo dėka prie kelionės prisijungė trys vyrai, o kiek pasidėliojus maršrutą, po kelių savaičių elektroniniuose paštuose tupėjo skrydžių bilietai maršrutu Vilnius – Milanas – Marakešas – Fesas – Londonas – Vilnius. Kodėl skiriasi miestas į kurį atskridome ir iš kurio išskridom? Ogi todėl, kad kelionės metu nuvažiavom apie 1300 kilometrų! Bet apie viską nuo pradžių. 🙂

Pažinties su Maroku pradžiai pasirinkom turistų mėgiamą Marakešą, apie kurį teko girdėti pačių įvairiausių nuomonių. Neslėpsiu, dauguma jų tikrai nebuvo pozityvios, nes daugelis kaip užsukti kartojo, kad mus apiplėš, apgaus, nuvils ir taip toliau. Nežinau, ar mums pasisekė, ar mes kiek mažiau tikėjomės ir į viską žiūrėjom paprasčiau, tačiau nieko panašaus neatsitiko, o Marakešas man tikrai patiko. Taip, ten yra milijonai žmonių ir turistų. Taip, motorolerių, zujančių siauriausiose miesto gatvėse išmetamųjų dujų kvapas yra toks, kad darosi bloga. Taip, pagrindinėje miesto aikštėje esantys „gyvačių kerėtojai“ bandys tau ant kaklo uždėti tikrą gyvatę, o jiems pasisekus – pareikalaus nemažai pinigų už jos nuėmimą. Tačiau be visų šių dalykų Marakešas nebūtų toks žavus. Kur tik besisuktum, tave lydi spalvos, kvapai, kontrastai, šypsenos, skurdas ir prabanga. Marakeše praleidom dvi naktis ir išbandėm praktiškai viską, ką vėliau bandėm ir kituose miestuose: gyvenimą nerealiam spalvotam riade su terasa ant stogo, gatvės maistą, kuris yra toks skanus, kad net pamiršti kokiomis antisanitarinėmis sąlygomis jis yra gaminamas, derybas turguje, šviežiai spaustas apelsinų sultis už 0,40 europietiškų centų (40 DH) ir net važiavimą taksi iki kito miesto. Turistinės vietos, kurias tikrai verta aplankyti – Jardin Majorelle arba Yves Saint Laurent sodas, Ben Youssef Madrasa ir pagrindinė Marakešo aikštė Jemaa el–Fnaa (ypatingai vakare). O daugiau – pasiklysk, vaikščiok bet kur, užsuk į netikėčiausias vietas, nes jose rasi tai, ko nepamatysi niekur kitur.

Prieš tai paminėtas taksi tikrai nebuvo atsitiktinumas, nes visą Maroką praktiškai pervažiavome taksi. Taip, tikrai galima važiuoti autobusu ir mokėti mažiau, tačiau tik atvykę supratom, kad suplanavom pamatyti daug daugiau nei fiziškai įmanoma. Todėl norėdami pamatyti kiek galima daugiau, rinkomės transportą, kuris vietoj 8 valandų kaip autobusas, važiuoja kokias 3. Neapsirik, taksi Maroke kainuoja tikrai ne tiek, kiek Lietuvoje. Už 200 km kelionę galima sumokėti 50 eurų, kas padalinus iš 5 atrodo pigiau grybo. Žinoma, visada reikia derėtis iki neįmanomo.

Antra mūsų stotelė buvo visų baisiausiai išgirta Esavera (Essaouira). Kodėl sakau visų išgirta? Nes daugybė skirtingų žmonių man postringavo kaip čia faina, koks geras vaibas, vandenynas, kaitavimas, atsipalaidavę žmonės ir visa kita. Neneigsiu, miestas tikrai gražus, tačiau vykome čia ne buriuoti, todėl 2 mieste praleistų dienų mums pasirodė kiek per daug. Tačiau apsigyvenome nenusakomo grožio riade, su nerealia terasa ir skaniais pusryčiais, todėl tai viską atpirko su kaupu. Būdami Esaveroje keliavome į kupranugarių žygį, važinėjomės keturračiais per dykumas ir klaidžiojom siauromis medinos gatvėmis, kurias iš kelių pusių skalauja Atlanto vandenynas. Tad jei ketini plaukioti banglente ar kaituoti – tau tikrai čia patiks. Bet jei nori pamatyti kuo daugiau ir keliauti į kitą miestą, 1 dienos čia pilnai užtenka.

Esavera buvo paskutinė stotelė, iki kurios buvom susiplanavę maršrutą. Žinojom, kad mūsų galutinis tikslas yra Fesas, todėl įvertinę, kad mūsų laukia labai tolima kelionė, nusprendėm naktį praleisti Kasablankoje. Buvau girdėjusi, kad tiek Kasablanka, tiek Rabatas yra didžiuliai pramoniniai miestai, kuriuose jokių marokietiškų stebuklų aprašytų Tahir Shah knygoje „Kalifo rūmai“, čia tikrai nerasiu. Pasakysiu labai paprastai ir atvirai – Kasablanka yra vienas baisiausių mano iki šiol aplankytų miestų. Ne todėl, kad jis visas būtų negražus, bet todėl kad tokių kontrastų nesu mačiusi niekur pasaulyje. Vienintelis dalykas, kurį išties verta pamatyti Kasablankoje, yra nuostabaus grožio Hassan II mečetė, prie kurios stovėdamas jautiesi tarsi būtum pakliuvęs į kitą pasaulį. Nuostabi architektūra, ramybė ir ją apgaubiantis ryškus saulėlydis buvo gražiausi Kasablankoje matyti dalykai. Visa likusi Kasablanka yra triukšminga, purvina, vietose skurdi, vietose – itin prabangi. Žmonės čia nedraugiški ir nemalonūs, purvas ir smarvė pasiveja tave iš už kiekvieno kampo, o grįžus į viešbutį norisi kitą rytą mauti kuo toliau. Taip mes ir padarėme. Pati sau pasakiau, kad niekada gyvenime negrįžčiau į Kasablanką, bet rekomenduočiau ją aplankyti kiekvienam keliaujančiam. Dėl bendro suvokimo, kad pasaulyje būna IR TAIP.

Kitą rytą sėdome į gana modernų ir tvarkingą traukinį ir patraukėme iki Meknes miestelio, įsikūrusio už 50 km nuo Feso. Jame atsidūrėme visai netyčia, kai airbnb būstą užsibookinom ne tame mieste kur norėjom. Tačiau galų gale viskas išėjo į gera, nes iš jo buvo daug patogiau nuvažiuoti iki išsvajotojo Šefšaueno. Net nemoku papasakoti, koks nuostabus yra šis miestelis! Taip, į jį patekti tikrai nėra lengva, nes 200 kilometrų reikia 3,5 valandos važiuoti vingiuotais keliukais. Tačiau vaizdas atperka bet kokius vargus. Taip, jis iš tiesų visas mėlynas. Gatvės, namai, parduotuvės, fontanai, laiptai, kiemai – viskas! Bevaikštant siauromis gatvėmis jautiesi tarsi būtum atsidūręs kažkokioje pasakoje… 🙂 Net ir žmonės čia labai malonūs ir draugiški, vaikai gražūs ir neįkyrūs, pardavėjai malonūs, maistas kavinėse labai skanus ir nebrangus. Tiesa, turistų čia tikrai labai daug, bet tikrai nesijausi taip, kaip Marakeše. Miestelis gana europietiškas, jaukus ir ramus. Ech, sekundę net pagalvojau, kad norėčiau kurį laiką čia pagyventi. 🙂 Tad jei dvejoji, ar verta keliauti į Šefšaueną, pasakysiu, kad jei jo tavo planuose nėra, būtinai turi atsirasti. Be abejonės, tai labiausiai man Maroke patikusi vieta!

Paskutinė mūsų stotelė buvo senasis Feso miestas. Keli žmonės man sakė – pasinaudokit vietinio gido paslaugomis, nes miestas labai klaidus. Netikėjau jais tol, kol pačią pirmą minutę sukdama ratus vienodomis gatvėmis nepasiklydau. Miesto medinoje yra kone 10 000 gatvelių, o dauguma jų – akligatviai. Ieškodami išėjimo iš medinos visai netyčia susipažinome su vietiniu gidu, kuris kitą dieną mus pavedžiojo po miestą ir parodė įdomiausias vietas. Tiesa, jis, kaip ir kiti gidai daugelyje šalių, mus vedžiojo po tokias vietas, kur mums ką nors nusipirkus gautų tam tikrą procentą, tačiau reikia suprasti, kad nieko pirkti tu neprivalai. O pačios vietos buvo gana įdomios ir tokios, kurias surasti pačiam būtų sunku. Viena įspūdingiausių vietų – valstybės įrengtos kilimų audimo dirbtuvės, kur merginos viską audžia rankomis. Tik pamatęs užkulisius supranti, kodėl tie kilimai yra žvėriškai brangūs. Kitas dalykas, kurį verta žinoti apie Fesą – visi suvenyrai čia daug pigesni nei, pavyzdžiui, Marakeše. Kadangi tai buvo mūsų paskutinė stotelė, pusdienį skyrėm būtent suvenyrų ir lauktuvių pirkimui.

Vienintelis dalykas, kurio nepavyko pažymėti varnele, buvo kelionė į dykumą. Metų metus svajojau apie nakvynę po žvaigždėmis ir saulės pasitikimą Saharoje, tačiau tam pritrūko papildomų dviejų dienų. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – po truputį žiūrinėjam, kada galėtume grįžti atgal!

Ką dar vertėtų žinoti prieš kelionę į Maroką?

  • Maroko dirhamas (DH) yra uždara valiuta. Tai reiškia, kad jos negausi niekur kitur, tik Maroke. Pinigus rekomenduoju keisti ne oro uoste, o miestuose esančiose keityklose. Kursas tikrai geras.
  • Derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis. Žinoma, ten, kur meniu turi fiksuotas kainas, to nepadarysi, bet kas liečia taksi, turgų ir kitas paslaugas – derėkis iki numirimo. Turėk omenyje, kad 200 eur per mėnesį yra labai geras marokiečio atlyginimas, tad pasakytą kainą skelk bent jau per pusę.
  • Daugumoje miestų taksi veža ne daugiau 3 keleivių. Tad jei keliauji su didele grupe, rinkis 2 taksi automobilius arba vieną didelį, vadinamą grand taxi. Paprasti taksi automobiliai yra vadinami petit taxi.
  • Nakvynėms siūlau rinktis ne viešbučius, o marokietiškus riadus. Taip gyventi daug smagiau, įdomiau, o susipažinęs su savininkais, gali išgirsti daugybę įdomių istorijų bei gauti rekomendacijų. Kartais gali apsigyventi taip, kaip tau nepasiūlys nei vienas viešbutis. Pavyzdžiui Feso mieste dvi naktis praleidome rūmuose, kurie priklausė Maroko ministrui pirmininkui. 14 metų jis buvo pirmas žmogus po Karaliaus ir joks sprendimas nebuvo priimamas be jo sutikimo. Juk ne kiekvieną dieną taip pagyvensi, ar ne?:)
  • Iš esmės marokiečiai yra geri ir draugiški žmonės, tačiau nereikia jiems nusileisti. Jie gali prašyti pinigų už palydėjimą iki tau reikiamos vietos, už rekomendacijas, už bet kokią pagalbą ar tiesiog už nieką. Turi nekreipti dėmesio, nusisukti ir nueiti.
  • Siūlau išmėginti tiek kavines, tiek gatvės maistą. Tik reiktų turėti omenyje, kad vakarienė kavinėje kainuos panašiai kaip Vilniuje. Susimokėsi ne tik už gerą maistą, bet ir už aptarnavimą, bei jausmą, kad „va čia tai tikrai neapsinuodysi“. Tačiau nereikėtų bijoti vietinių užkandinių. Dažniausiai maistas ten būna paruošiamas su tokia didele meile, kad net pamiršti purvinas rankas ir ne itin švarius indus.
  • Maistas Maroke yra gana keistas ir vietomis – ne itin skanus. Važiuodama kažkodėl labai tikėjausi kažko panašaus į libanietišką virtuvę, tačiau jokių humusų, falafelių, taboule, fattoush salotų ar kafta sumuštinių čia neradau. Tradicinės Maroko salotos yra svogūnas ir pomidoras, patiekalai – tajine, troškiniai gaminami iš daržovių ir mėsos, harira sriuba (nereali!), ir daugybė patiekalų su kuskusu. Tiesa, reikia labai gerai paieškoti vietos, kur šie patiekalai būtų skanūs, nes turistinėse vietose jie būna brangūs ir tikrai ne itin geri. Marokiečiai naudoja daug kmynų, ciberžolių, kurie turi gana specifinį skonį. Žinoma, labai svarbu paragauti tikros marokietiškos mėtų arbatos, tik turėk omenyje, kad ji yra laaabai saldi.
  • Marokas yra musulmoniška šalis, todėl gerbk jų tradicijas ir nesivežk vos užpakalį dengiančių suknelių. Taip, temperatūra net rugsėjį pakyla iki 37 laipsnių, tačiau aš puikiai išsiverčiau su ilgomis lengvomis suknelėmis, plonomis kulotėmis ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Mėgstu sakyti, kad jei tau nepatinka britų turistai atvykstantys į Vilnių ir po stipraus vakarėlio apdergiantys tavo kiemą, įsivaizduok, kad lygiai taip pat jaučiasi marokietė einanti su savo vyru ir suprantanti, kad jis iš paskutiniųjų bando nekreipti dėmesio į tavo ilgas plikas kojas ar pro iškirptę krentančią krūtinę.

Na, ir geriausias patarimas, kurį galiu duoti – pasiklysk. Galbūt tai skamba baisiai, tačiau tik taip pamatysi tai, apie ką nerašoma jokiose turistinėse knygose. Tik taip patirsi didžiausius nuotykius ir galėsi savo atostogas vadinti vienomis geriausių gyvenime. Taip jas vadinu ir aš. 🙂

Linkėjimai, x

Nuotraukos : mano ir Fabian