Praėjo jau daugiau nei savaitė, kai sugrįžau į realybę. O tiksliau – baigėsi geriausios gyvenimo atostogos Madeiroje ir pamaniau, kad noriu apie jas papasakoti ir tau. Bet sugrįžkim į pradžią.

Dažnai su draugais pusiau juokais pasišnekėdavom, kad būtų smagu kažkur iškeliauti su didele kompanija, tačiau tai visuomet atrodė kaip misija neįmanoma. Visi užsivertę darbais ir savo veiklomis, vienas nori vartytis paplūdimy, kitas – kopti į kalnus ir leistis į žygius, o trečias ieško kultūros ir gero maisto. Galvojom, kad niekada nesurinksim tinkamos kompanijos. Draugė Ema net parengė kelionės pasiūlymą su konkrečiomis kelionės datomis, skrydžių bilietais, Airbnb vilų pasiūlymais ir panašiai. Tačiau, kad kelionė tikrai įvyks, supratau tik tada, kai pirmieji draugai nusipirko bilietus. Velniai nematė, pagalvojau – varau ir aš! Taip prasidėjo gana ilgas kelionės planavimas. Atrodytų, užtenka kreiptis į kelionių organizatorių ir ramu. Bet man, dirbančiai kelionių agentūroje ir žinančiai, kad galima kitaip, bei mano draugams toks planas netiko. Norėjom pigiau, įdomiau, smagiau. Meluočiau sakydama, kad 5 skrydžiai (3 į priekį ir 2 atgal) buvo daug smagiau nei tiesioginis iš Varšuvos, bet visa kita tikrai buvo ir daug pigiau, ir įdomiau, ir, tikrai smagiau.

Mūsų kelionė prasidėjo 3 valandą ryto, kai visi neišsimiegoję sėdom į autobusą vežantį į Kauno oro uostą. Iš ten keliavome į Lutoną, toliau – į Lisaboną, o iš jos – į Madeirą. Pasiekus kelionės tikslą sekundei atsikvėpėme, sėdome į iš anksto išnuomotus automobilius ir supratome, kad atsipūsti dar ne metas. Vėlai vakare važiuoti į statų kalną vinguriuojančiais serpantinais su ne itin gerai traukiančia mašina ir grybaujančia navigacija – va čia tai smagumas. Šiaip ne taip radę savo vilą susitikome su jos šeimininku, išklausėme pasakojimų apie tai ką verta pamatyti ir kur geriau neiti ir griuvome į lovas. Kai ryte nubudus mus pasitiko saulė, šiluma, čiulbantys paukščiai ir nerealus vaizdas pro langus – nuovargis ėmė ir išgaravo.

Per Airbnb išsinuomavome nerealią vilą, kuri žmogui už 9 naktis tekainavo 100 eurų. Atrodytų normalu, tačiau nepamirškim įvertinti baseino kieme, milžiniškos virtuvės ir svetainės, kurioje rengėme rytines salsos pamokas, 4 miegamųjų su atskirais vonios kambariais, lauko terasos su kepsnine ir malonių šeimininkų, kurie prireikus ne tik boilerį sutvarkė, bet ir pagamino mums tokią vakarienę, kokią ruošia tik per Kalėdas. Visą savaitę gyvenom kaip šeima – kiekvieną rytą vis kiti žmonės ruošdavo pusryčius, keliaudavom į kalnus, vaikščiodavom po miestus, grįžę kartu ruošdavom vakarienę, skalbdavomės ir tvarkydavomės, žaisdavom kortomis ir ištuštinom nemažai Madeiros vyno butelių (labai rekomenduoju paragauti). Labai pravertė ir nuomotos mašinos. Visų pirma dėl to, kad gyvenome toliau nuo miesto ir lankytinus objektus pasiekti būtų buvę neįmanoma. Antra, automobilis suteikia laisvę važiuoti kur nori, sustoti kada nori bei prisikrauti maisto visai dienai. Na, o gyvenimas viloje sutaupo labai daug pinigų maisto atžvilgiu. Maistą visuomet gaminomės, todėl beveik nesilankėme kavinėse. O valgydavom tikrai ne vien kiaušinius, o jūros gėrybių sriubą, keptą žuvį, šašlykus, tartarus ir kitus gardumynus. Tad jei žadi keliauti su draugais, nebijok ilgų skrydžių, nuomokis vilą ir automobilį, gamink maistą namie ir svarbiausia – nepamiršk įsidiegti splitwise bei revolut apps’ų, kurie sudėtingą finansinį gyvenimą čekių ir atsiskaičiavimų krūvoje paverčia tikra pasaka.

Jei planuoji atostogas ir nori gulėti paplūdimyje, Madeira tikrai ne tau. Čia verta važiuoti jei tau patinka gamta (tokios gražios dar neteko regėti), kalnai, hike‘inimas, skanus maistas ir vynas bei nevaldomas vandenynas. Taip, paplūdimių saloje yra, bet vos keletas jų yra tinkami saugioms maudynėms. Visur kitur salos krantus ir akmenuotus paplūdimius talžo piktos bangos. Ką verta pamatyti, padaryti ir ko paragauti Madeiroje?

Jei nebijai 8 km trasos kalnais be galimybės pasislėpti šešėlyje, bet žadančios nepakartojamus vaizdus, leiskis į žygį ryčiausiame salos taške Ponta de Sao Lourenco. Leistis į žygį rekomenduoju apie 8 valandą ryto – tuomet ir žmonių bus mažiau, ir saulė ne taip kaitins grįžtant atgal. Jei mėgsti kalnus, privalai pasivaikščioti levadomis. Levados – tai kalnuose nusidriekę drėkinimo sistemos kanalai, šalia kurių įrengti pasivaikščiojimo takai. Jais einant atsiveria nerealūs vaizdai, po kojomis srūva kriokliai, palei taką raizgosi vešli augmenija, o stačiuose šlaituose pilna tamsių olų, kuriomis reikės praeiti norint pasiekti kelionės tikslą. Kalnų mylėtojai matyt norės kopti ir į aukščiausią salos viršukalnę Pico Ruivo ar į Pico Arieiro, tačiau labai rekomenduoju prieš tai pasidomėti orų prognozėmis ir kopti tik esant labai geram orui. Patys bandėm nuvažiuoti iki Pico Arieiro, bet kelionė per lietų ir rūką su labai blogu matomumu labiau priminė kraupią Twin Peaks’o sceną nei malonų kilimą į viršukalnę.

Jei kelionės metu išpuls tokia diena, kai nesinorės kopinėti kalnais, verta leistis į kelionę automobiliu po šiaurinę salos dalį. Čia gamta daug žalesnė, mažiau turistų. Verta užsukti į Sao Vicente miestelį, užsuktį į Seixal, kur yra juodo smėlio paplūdimys, nuvažiuoti iki Porto Moniz, kuriame yra žymieji lavos baseinai (pats miestelis nėra toks įspūdingas) bei nukeliauti iki Achadas da Cruz gyvenvietėje esančio įspūdingo funikulieriaus, kuriuo galima nusileisti į kaimelį prie vandenyno.

Jei norisi greitesnio gyvenimo tempo, būtina nuvažiuoti į salos sostinę Funšalį, kur visuomet pilna turistų. Čia yra žymioji Ronaldo (kuris gimęs Madeiroje) skulptūra ir muziejus, kurie, deja, nuotraukose atrodo daug įspūdingiau. Žymi ir Rua de Santa Maria gatvė, kurios visos durys yra papuoštos spalvingais piešiniais. Verta apsilankyti Mercado dos Lavradores vaisių ir daržovių turguje, kuriame galima ragauti viską, tačiau neverta nieko pirkti, nes kainos yra didesnės 3-4 kartus. Žymus ir Funšalio keltuvas, keliantis į botanikos sodą, tačiau kelionė keltuvu pirmyn ir atgal bei apsilankymas sode asmeniui kainuoja apie 30 eurų, todėl šią pramogą iškeitėm į kur kas smagesnę – delfinų ir banginių stebėjimą bei pasiplaukiojimą jachta palei Funšalio krantus. Dideliu laivu plaukiojama apie tris valandas, per kurias galima pamatyti būriais plaukiojančius delfinus, o, jei pasiseks – ir banginius. Tačiau jei į kelionę laivu leisiesi su kompanija, delfinai tikrai nebus smagiausia kelionės dalis.

Nors prieš kelionę susidėliojom preliminarų kelionės planą, tikslaus jo darytis tikrai neverta. Atrodo planuoji pamatyti daug daugiau, tada pamatai puikų paplūdimį ir praleidi jame pusę dienos. Taip pat, nevertėtų pasimauti ant eilinių turistinių objektų, tokių kaip Cabo Girao. Taip, nuo ten atsiveria puikus vaizdas, tačiau aikštelė stiklinėmis grindimis visada pilna turistų, o atsiveriantis vaizdas toks pats, kaip ir nuo kitų viršukalnių. Važinėk aplink, sustok apžvalgos aikštelėse, kopk į kalnus, pabūk prie vandenyno ir būtinai paragauk vietinio vyno – nesinorės jokio kito!

Linkėjimai, x

Net neabejoju, kad esu ne vienintelė, kuri kalendoriuje pamačiusi stebuklingą žodį „kovas“, iš karto nori nusimesti storą paltą ir nusispirti sunkius batus. Deja, lietuviškų orų dėka niekas taip greitai nevyksta ir dar kokį mėnesį tenka gyventi pliurzių pasaulyje. Tačiau žiemą fotografuotis lauke nelabai mėgstu, o naujų nuotraukų sau ir tinklaraščiui visuomet noriu, todėl suradau išeitį – fotosesija džiunglėse! Ne, į šiltus kraštus nekeliavau, bet 25 laipsnių šilumą, kai tuo tarpu lauke siautė pūga, radau beveik Vilniaus centre.

Retai kada tamprės tampa outfito vinimi, tačiau visai neseniai mano spintoje patogiai įsitaisiusioms Reebok Cardio Spike tamprėms – tai vieni juokai. Nors užsisakinėjau jas treniruotėms, tačiau tik išpakavusi supratau, kad su jomis varytis ant tatamio Muay Thai treniruotėse būtų gaila. Todėl pradėjau galvoti apie sukneles ir tunikas, kurios tiktų prie tamprių šiltomis pavasario ir vasaros dienomis. Na, o sugrįžus pavasariui tampu tikrąja savimi – užkietėjusia sportinių batelių nešiotoja. Kad ir kaip gražu pažiūrėti į moteris meistriškai šokinėjančias akmenimis grįstomis senamiesčio gatvėmis su dangaus aukščio aukštakulniais, tačiau visuomet sau sakau, kad mano gyvenimo tempas tam tiesiog per daug greitas. Bet ką gali žinoti, gal ir aš lėtą pavasario dieną išplauksiu į gatvę iškeitusi numylėtus sportbačius į stilingus aukštakulnius… O tu, ar jau pradedi planuoti savo pavasario outfitus?

Linkėjimai, x

shirt dress : vero moda | leggings : reebok | sneakers : reebok | rings : kamėja | watch : casio

Pictures : Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/

Paprastai, atėjus pavasariui bunda gamta ir norisi nusimesti sunkius žieminius batus bei paltus. Bet man sezono pasikeitimas reiškia ne tik geresnį orą, bet ir naują Vapiano specialiųjų patiekalų meniu! Nors nelaikau (ojėj, toli gražu) savęs maisto žinove, tačiau, kaip ir daugelis, mėgstu skanų ir gražiai patiektą maistą. O Vapiano degustacijose ne tik tenka paragauti naujų nerealių pariekalų, kuriuos dažnai rekomenduoju draugams, bet ir sugrįžti prie tikrųjų vakarienių – jaukių, šiltų, skanių ir praturtintų ne telefonų maigymu, bet smagiais pokalbiais. Nors tinklaraštyje apie maistą dažnai nerašau, tačiau, kaip ir pasakojau praėjusiame įraše apie Vapiano, dažnai dalinuosi naujais atradimais savo instagrame. O jų būna gana dažnai ir tikrai neblogų! Na, o kaip gi kitaip – valgyti aš mėgstu ir kaip pasakė Dovilė, beveik kiekvienos moters svajonė būtų ėsti ir nestorėti. Ir aš visiškai su ja sutinku!!!

Vapiano specialiųjų patiekalų meniu keičiasi kaip ir sezonai – kas du-tris mėnesius yra pristatomi nauji patiekalai arba naujos jų variacijos. Vakar mūsų lėkštėse vartėsi tikra spalvų, skonių ir kvapų fiesta – tokia netikėta ir stebinanti, kaip ir lietuviško pavasario orai. Vakarienės metu ragavome net 8 skirtingus patiekalus, kurie buvo savaip išsiskiriantys iš itališkos virtuvės konteksto.

Pirmasis patiekalas – gana skysta grybų sriuba. Skystumas, toli gražu, skonio negadina, tačiau užsisakinėdamas grybų sriubą, dažniausiai tikiesi tipinės trintos daržovių sriubos. Tačiau, nors skystesnė nei įprasta, ji nėra pretenzinga ir puikiai tinka tiek dienos pietums, tiek vakarienės pradžiai. Rytų salotos – nauja salotų variacija, kuriose saldžios datulės puikiai dera su humusu. Jį mėgstantiems – puikus šokis burnoje. Vištienos salotos – lengvas ir pavasariškas patiekalas, kuris pilnai tiktų sotiems pietums.

Makaronai su vištiena ir kariu – netikėtas indiško prieskonio atsiskleidimas lėkštėje. Žinau, kad yra nemažai žmonių, nemėgstančių kario, tačiau graikiškas jogurtas puikiai atlieka savo darbą sušvelnindamas prieskonį. Makaronai su krevetėmis – tradiciniai itališki makaronai pagardinti pomidorais ir baziliku. Atrodytų – klasikinis patiekalas ir dviračio antrą kartą čia neišrasi. Tačiau labai rekomenduoju juos pamėginti ilgos vakarienės metu – tikiu, kad grįši dar. Rizotas su citrinomis buvo tas patiekalas, kuris man sukėlė daugiausiai abejonių. Ryžiai – puikūs. Tačiau citrinos skonis toks stiprus, kad net suabejojau ar pavyktų įveikti visą patiekalą. Cezario pica – puiki ir netradicinė picos variacija. Atrodytų, ką čia naujo beprigalvosi picų pasaulyje. O Vapiano ėmė ir sugalvojo Cezario salotų interpretaciją picos pavidalu. Bavo! Na, o kad maža nepasirodytų, vakarienės pabaigoje ragavome šokoladinius putėsius su aitriosiomis paprikomis. Tik nereikia išsigąsti tų paprikų pavadinime – jos puikiai subalansavo skonį ir neleido deserto nustumti šalin dėl per didelio saldumo po pirmo kąsnio.

Net neabejoju, kad susidomėjai bent vienu patiekalu. Todėl linkiu nieko nelaukus bėgti į Vapiano ir ragauti visko iki nukritimo!

Linkėjimai, x

Vištienos salotos

Makaronai su vištiena ir kariu

Makaronai su krevetėmis

Cezario pica

Šokoladiniai putėsiai su aitriosiomis paprikomis

Varšuva, neabejotinai, yra vienas mėgstamiausių mano Europos didmiesčių, kuriuose esu buvusi. Tikrai neišsižadu Romos, Briuselio ir Londono, tačiau Varšuva turi kažką, ko neradau kitur. O gal nemokėjau ir nenorėjau ieškoti? Nors dauguma kartais draugiškai pasijuokia iš Lenkijos, tačiau Varšuvos kultūrinis gyvenimas auga kaip ant mielių. Miesto centre galima rasti daugybę išskirtinių naktinių klubų ir įdomiausių barų, kuriuose plakami puikiausi kokteiliai. Norintiems pažinti miestą gastronominiais keliais, nereikia bijoti lenkiškos flaki sriubos ir tušintų kopūstų su šaltiena – čia galima rasti daugybę puikių restoranų, kokybiškų burgerinių, visą galybę madingų vietų šauniam sekmadinio brunchui ir jaukių, užslėptų arbatinių ir desertinių. Kiekvieną kartą lankydamasi Varšuvoje atrandu vis kažką naujo, tad pamaniau, kad šia informacija verta pasidalinti su visais! 😉

Geriausia apsistoti. Kadangi į Varšuvą dažniausiai vykstu darbo reikalais, visuomet apsistoju Intercontinental Warsaw viešbutyje.  Neskaitant to, kad 43–iame jo aukšte yra įspūdingas SPA centras, jame labai patogu apsistoti dėl puikios vietos mieste. Senamiestį galima pasiekti per 20 minučių, šalia yra centrinė Varšuvos stotis ir didelis prekybos centras, daugybė kavinių ir barų, o visai netoli – naktinių pramogų gatvės. Tiesa, visuomet galima apsistoti šalia esančiuose Novotel arba Mariott viešbučiuose ar rinktis kitus booking.com bei airbnb esančius variantus.

Kur pavalgyti. Visuomet visiems draugams sakydavau, kad geriausia ką turi Varšuvos centras yra Aioli, Lokal 14 ir Bobby Burger. NOT. Šį savaitgalį su draugėmis paskyrėm explorinimui ir atradom nerealią vietą – Hala Koszyki pavilijoną, jeigu jį taip galima pavadinti. Pastatas, iškilęs dar 1908 metais ir buvęs didžiuliu turgumi, šiandien yra beveik hektaro ploto erdvė, kur glaudžiasi daugybė įvairiausio plauko kavinių, barų, parduotuvių ir net parodų salė. Čia galima rasti greito maisto burgerinių, jūros gėrybių restoranų (kuriuose galima nusipirkti produktų maisto gaminimui namie), šviežių sulčių kioskelį, barą, konditerijos gaminių kavinę ir vieną didžiausių mano matytų Kusmi arbatos asortimentų turinčią arbatinę.

Kur atsigerti kavos. Taip, taip, Lenkijoje yra Starbucks ir ko ten daugiau gali reikėti. Visiška netiesa! Starbucks’ą gali rasti bet kokiame kitame Europos didmiestyje, o tokių jaukių arbatinių kaip Odette Tea Room dar gerai paieškoti reikėtų. Verta užsukti ir į Cafe Kulturalna kavinę ar į Kafka.

Kur apsipirkti. Ne paslaptis, kad daugelis į Varšuvą, ar kitus Lenkijos miestus važiuoja apsipirkti. Na, Varšuva nėra Suvalkai ir dantų pastos čia nenusipirksi 10 kartų pigiau nei  Lietuvoje, tačiau galima rasti daug didesnį įvairių prekių pasirinkimą. Ir taip, kai kurie dalykai iš tiesų yra pigesni. Jeigu kažko tuo metu reikia, Varšuvoje visuomet perku batus, drabužius ir kosmetiką. Kaip prisiekusi sportbačių nešiotoja, labai mėgstu WS2 (arba Warsaw Sneaker Store) parduotuvę, kurioje galima rasti įvairiausių niekur nematytų batų bei drabužių. Visuomet užsuku į COS, kuri yra įsikūrusi nedideliame prekybos centre Mysia 3. Šiame prekybos centre yra ir MUJI, NAP ir SHE/S A RIOT parduotuvės, tad jei mėgsti minimalizmą, kokybę ir dizainą – apsilankyti tikrai verta. Na, o jei norisi viską rasti po vienu stogu, keliauk į Zlote Tarasy arba Arkadia prekybos centrus. Juose rasi viską nuo sporto prekių, drabužių, kosmetikos, iki elektronikos prekių. Beje, jei ieškau geros ir nebrangios dekoratyvinės kosmetikos, užsuk į KIKO, kurios Lietuvoje nėra ir į Inglot, kurios prekės Lenkijoje pigesnės.

Ką pamatyti. Jei į google įvestum frazę „what to see in Warsaw“, sužinotum, kad reikia užsikelti į apžvalgos aikštelę kultūros ir mokslo rūmuose (Stalino pirštas), pasivaikščioti Lazienki parke, senamiestyje, aplankyti Karališkuosius rūmus ir nueiti į žymųjį Koperniko muziejų (į kurį bilietus rekomenduoju pirkti iš anksto, būna nežmoniškos eilės). Tačiau jei nori ne tokių turistinių atrakcijų, pasivaikščiok po Praga rajoną (Ząbkowska ir Jagiellońska gatvėse yra daug keistų bet jaukių barų), apsilankyk Soho Factory bei šalia esančiame Neon muziejuje.

Ką tu labiausiai mėgsti Varšuvoje?

Linkėjimai,x

Hala Koszyki

Warsaw Sneaker Store

Soho Factory

Neon Museum

Odette Tea room

Visų pirma, su vasario 16 – ąja visus! Labai graži diena labai gražiai ir reikšmingai šventei, ar ne? 😉
Kol visi mėgavosi laisvadienio teikiamais malonumais (ta prasme, ilgu ir saldžiu miegu), aš iš pačio ryto skubėjau į Kiehls blogerių pusryčius, kurių metu buvo pristatyti nauji kompanijos produktai. Na, o kadangi Kiehls yra natūrali kosmetika, pusryčių metu skanavome sveikų ir natūralių Vegafe patiekalų, desertų ir arbatos su manuka medumi. Puiki dienos pradžia!

Pagrindinė renginio žvaigždė buvo naujasis Kiehls Pure Vitality atkuriamasis kremas, kurio forumlė 99.6% yra sudaryta iš natūraliai išgaunamų ingredientų. Pagrindinės kremo sudedamosios dalys yra Naujojoje Zelandijoje išgaunamas manuka medus ir raudonoji Korėjos ženšenio šaknis. Kremas stiprina ir atkuria odos tekstūrą, ji tampa lygesnė, skaistesnė. Labiausiai man patikęs dalykas – tarytum šilkinė produkto tekstūra. Kremui susigėrus atrodo, kad oda yra patepta makiažo baze!

Renginio metu turėjome galimybę išbandyti ir kitus Kiehls produktus, tokius kaip medetkų ir alavijų raminančią veido kaukę, Midnight Recovery serijos valomąjį aliejų (kuris akimirksniu nuvalė sunkiai nuplaunamą Urban Decay akių pieštuką) ir lūpų balzamus su kokosų aliejumi SPF apsauga. Pastarieji man patiko bene labiausiai. Ne tik dėl to, kad tai išties puikūs produktai, bet ir dėl to, kad jų pakuotė iš išorės atrodo kaip įprastinio lūpų balzamo, o jį atsukus atrodo, kad rankoje laikai gražiausią lūpų dažų tubelę! Man, kaip pamišusiai dėl gražių pakuočių, tai didžiulis selling point‘as!

Jau nešuosi visus produktus namo ir nekantrauju išmėginti! O tuo tarpu labai rekomenduoju užsukti į Kiehls parduotuvę esančią Vilniaus Panoramos prekybos centre ir išsirinkti sau patinkantį ir tinkantį odos priežiūros produktą. O puikūs darbuotojai visuomet padės ir papasakos kas tinka būtent tavo odos tipui! 😉

Linkėjimai, x

Vos pamatęs įrašo pagrindinę nuotrauką su akiniais nuo saulės, nepagalvok, kad pakvaišau. Juk už lango gūdi žiema, o aš čia akinius nuo saulės reklamuoju – pagalvosi. Iš tikrųjų tam yra dvi priežastys. Pirmoji – labai blogeriška. Dar prieš Kalėdas pradėjau dirbti su optometrijos centru, kurio dėka galėjau išsirinkti nuostabius akinius nuo saulės. Kadangi Naujuosius metus ir savo gimadienį sutikau beveik visada saulėtoje Italijoje, naujiesiems akiniams nereikėjo slėptis spintelėje laukiant lietuviškos vasaros. O antroji priežastis yra ta, apie kurią papasakosiu plačiau.

Niekada neturėjau problemų su regėjimu, todėl optikos centras nebuvo mano labai dažnai lankoma vieta. Dažniau užsukdavau pasižvalgyti akinių nuo saulės arba palydėdavau ten akiniuotus draugus. Nors vaikystėje visi akinius nešiojantys mokyklos draugai jų gėdydavosi, tačiau paauglystėje jie tapo labai stilingu aksesuaru. Todėl net šiek tiek apsidžiaugiau, kai daktarė patikrino mano akis ir pasakė, kad turiu labai nežymią toliaregystę ir man reikės užsisakyti akinius. Nors mano akiniai tokie silpni, kad nelabai keičia matomą vaizdą, tačiau dažnai juos nešiodavau kaip stilingą aksesuarą. Neslėpsiu, kartais nešioju iki šiol. Ir tikrai ne vien dėl regėjimo. Nors regėjimas pradėjus nešioti akinius nei pagerėjo, nei pablogėjo, tačiau pradėjau labiau domėtis akiniais in general. Žinau, skamba labai juokingai, bet buvau vienas tų žmonių, kurie nematė jokio skirtumo tarp akinių kainuojančių 20 ir 200 eurų. O skirtumą pajaučiau tada, kai įsigijau pirmuosius akinius nuo saulės, kainuojančius daugiau nei 50 eurų. Visų pirma, visi kiek brangesni akiniai dažniausiai būna brangesni ne todėl, kad ant jų kojelės šviečia garsus vardas, o todėl, kad garsus vardas asocijuojasi su gera kokybe. Taigi, brangesni akiniai dažniausiai būna pagamint iš kokybiško plastiko, jie nesubyra į šipulius, jei neduok die iškrenta ant žemės, o jų stiklas ne tik apsaugo nuo saulės, bet ir kiek galima apsaugo nuo akims itin kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių. Dar viena priežastis, kodėl įrašas apie akinius nuo saulės mano bloge nugulė žiemos metu – UV spinduliai tave persekioja ir žiemą! Net neabejoju, kad žiemą naudoji veido kremą ir lūpų balzamą su UV filtru (na, o jei nenaudoji, turėtum pradėti), taigi lygiai tas pats ir su akiniais nuo saulės. Taip, sutinku, daugybės saulėtų dienų Lietuvoje nesulaukiam, tačiau net menkiausias saulės blyksnis atsispindintis į baltą sniegą yra ne mažiau kenksmingas nei tas, šviečiantis liepą! 😉

Visą galybę stilingų akinių rėmelių ir akinių nuo saulės gali rasti optometrijos centro parduotuvėse visoje Lietuvoje arba internete. 😉