LT | Šaltomis žiemos dienomis nėra nieko geriau, kaip susisukti į storą vilnonį megztinį. Nesvarbu, kad jautiesi ir atrodai kaip meška, svarbu, kad kūno nebado aštrūs šalčio smaigaliai. Žinoma, reikėtų praleisti pro akis faktą, kad nuotraukose pozuoju be palto, na bet žinai, viskas dėl tų pačių nuotraukų. 😉

Kai su Dovile ieškojom gražių vietų fotosesijai, sugrįžom į tą patį jaukų Vilniaus senamiestį, kur kiekvienas kampas, jei jį gražiai įrėminsi, atrodys kaip iš paveiksliuko. Ir iš tiesų – paprasčiausios rudos durys, pro kurias, nežinia ar dar kas vaikšto, tampa kuo puikiausiu nuotraukų fonu. O žymioji Literatų gatvės siena ir pro turistų objektyvus nepraslystantys dailės kūrinėliai tarsi papildo gana nuobodų, bet baisiai jaukų drabužių derinį. Kodėl sakau nuobodų? Nes džinsai ir paprastas megztinis tikrai nėra patys įdomiausi drabužiai. Tačiau man pačiai jie pasidaro daug įdomesni, kai vietoj sportbačių apsiaunu aukštakulnius. Taip, tai tikrai nėra mano kasdieninė avalynė ir nežinau ar galėčiau būti viena tų moterų, kurios vienu metu šneka telefonu, tempia pirkinių maišus, veda šalia savęs šunį ir lyg tarp kitko atrodo lyg nužengusios nuo podiumo su savo 11 cm aukštakulniais. Na, bet gana apie aukštaūgės kompleksus. 😉

Kodėl prašnekau apie senamiestį ir būtent apie Literatų gatvę? Visai neseniai socialiniuose tinkluose praūžė projektas, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad žmonės fotografuojasi prie įvairių vietų, nežinodami jų tikrosios istorijos. Žinoma, to projekto objektas buvo įvairios vietos holokaustui ir kitiems baisiems istoriniams įvykiams atminti, tačiau privertė mane susimąstyti ir apie visai šalia esančias vietas. Gimiau ir užaugau Vilniaus senamiestyje, žinau beveik visas jo kerteles, bet tik pasidomėjusi sužinojau, kad Literatų gatvėje esantys meno kūrinėliai yra ne šiaip kūrinėliai, bet menininkų dedikacijos literatams. Kadangi man vienas pažįstamas yra sakęs, kad Vilniui iš vilniečių jokios naudos, nes jie apie savo miestą nieko nežino, tai visai verta pasiskaityti ir sužinoti apie savo miestą daugiau! 😉

Linkėjimai, x

aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town2 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town3 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town4 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town5 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town6

Sweater : Zara | Jeans : Primark | Shoes : Asos | Hat : Tom Tailor | Watch : O bag

Pictures : Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/

aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare

LT | Niekada nebuvau viena tų merginų, kurios gali po vakarėlio griūti į lovą nenusivaliusios makiažo, valgyti bevertį maistą, visiškai negerti vandens ir vis tiek girtis skaisčia oda. Paauglystėje tokioms merginoms baisiausiai pavydėjau, bet su metais pripratau prie daugybės kosmetinių buteliukų vonioje. Nors man jau seniai nebe 14, tačiau neturiu ko slėpti – kartas nuo karto tenka savaitei susidraugauti su raudonuojančiu drakonu viduryje kaktos. Ir visada VIDURY. Nors imk ir užsidaryk nuo gyvenimo savaitei, kol apsistačiusi alijošiais, pastomis ir cinko tepalais bandysi jį sutramdyti. Aš, kaip ir kieviena mergina, noriu, kad tokių situacijų mano gyvenime būtų kuo mažiau, todėl savo veido odą visuomet stengiuosi prižiūrėti labai kruopščiai. Pamaniau – juk aš tikrai ne vienintelė tokia, ką? Na, jei ir tu esi mano likimo draugė, gal mano veido priežiūros rutinoje atrasi produktą, kurio seniai ieškojai? 😉

Kiekvieną rytą ir vakarą savo veido odą nuprausiu su Babe Stop Akn prausikliu. Jis švelnus, praktiškai bekvapis ir visiškai nedirgina odos. Kadaise man jį rekomendavo dermatologė, o aš nepaleidžiu iki šiol. Galima rasti praktiškai visose vaistinėse. Prausiklį dažnai naudoju kartu su savo Clarisonic mia 2 aparačiuku, apie kurį, net neabejoju, yra girdėjęs kiekvienas. Turiu jį ilgiau nei du metus ir stengiuosi naudoti bent kas antrą dieną. Daug kas klausia – na, ir koks stebuklas iš to klarasoniko. Nemeluosiu – aknės su juo tikrai neišsigydisi, bet odą nuprausi daug geriau, nei tai padarytum rankomis. Aparačiuką, jei susigundysi, gali įsigyti Kristianoje, arba internete. Na, o jei jis pasirodys per brangus (neneigiu, toks ir yra), visuomet gali išbandyti nebrangią, bet ne mažiau veiksmingą alternatyvą – Konjac Sponge kempinėlę. Įsigyti ir daugiau apie ją pasiskaityti gali grožio draugo tinklapyje. Nupraususi veidą prausikliu, makiažo likučius pašalinu Bioderma H2O miceliniu vandeniu skirtu riebiai odai – pirma veido priežiūros rutinos dalis baigta!

Kartą ar du per savaitę stengiuosi naudoti ir veido kaukę. Šią vulkaninio molio kaukę parsivežiau iš Turkijos, bet net neabejoju, kad galybę panašių galima rasti ir vietinėse kosmetikos parduotuvėse. Jei ieškai pigios alternatyvos, patariu Droge ar Eurokos nusipirkti balto ar juodo molio miltelių ir namuose juos maišyti su vandeniu. Gautą masę tepk ant veido. Daugiau teplionių, bet rezultatas lygiai toks pats! 😉 Kaukę tepu ant veido, palaukiu apie 10 minučių kol sukietėja taip, kad atrodo visus veido raumenis paralyžavo, ir nuplaunu šiltu vandeniu. Oda visuomet atrodo skaistesnė ir švelnesnė!

Visuomet pavydėdavau ir toms, kurios išvykusios į kelionę gali panaudoti pirmą po ranka pasitaikiusį veido kremo mėginuką ir laimingai sau gyventi be bėrimų ir odos dirginimų. O aš, ta nelaimėlė, tokios prabangos neturiu, nes atradau vieną vienintelį veido kremą, tobulai tinkantį mano odai. Jeigu jo neturiu po ranka, geriau iš viso nenaudoju nieko. Mano mėgstamiausias – ir vėl iš Babe, matinį efektą suteikiantis kremas. Nedidelė pakuotė, kurios, naudojant kiekvieną dieną, užtenka beveik pusei metų. Vakarais nenaudoju kremo, ant kurio pakuotės parašyta „naktinis kremas“, tačiau renkuosi vaistinėse parduodamą Differine kremą, kurį man rekomendavo dermatologė. Nors jis negydo odos problemų, tačiau yra tinkamas naudoti kaip prevencinė priemonė nuo bėrimų. Na, o jeigu atsitiko taip, kad kaktos viduryje apsigyveno tas ankščiau minėtas drakonas, į pagalbą pasitelkiu dantų pastą (taip, ji tikrai padeda), cinko tepalą arba arbatmedžių aliejų. Užtepi ant drakono, eini miegoti ir lauki, kol nakties metu įvyks stebuklas. Taip, stebuklas įvyksta ne visada, bet dažniausiai padeda!

Na ir paskutinė priemonė, kurią naudoju, yra Vichy terminis purškiamas vanduo, kuris ne tik atgaivina veido odą, bet ir padeda jai neprarasti drėgmės, jei labai daug laiko praleidi uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kuriuose oda labai išsausėja. Iš esmės visi terminiai vandenys daro tą patį, tačiau šis man patinka todėl, kad purškia lengvą dulksną, o ne šliūksnį vandens, po kurio reikia gelbėti bėgantį blakstienų tušą.

O kokios tavo mėgstamiausios odos priežiūros priemonės? 🙂

Linkėjimai, x

aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare2 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare3 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare4 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare5

LT | Dauguma žmonių, net patys to nesuprasdami, pirmus naujųjų metų įrašus bloguose ar kituose socialiniuose tinkluose pradeda nuo naujų nuotraukų, naujųjų metų rezoliucijų, naujų blizgančių apdarų, kuriais apsirengę sutiko Naujuosius metus nuotraukų, ar kitų dalykų, kurie yra nauji. Ankščiau niekada apie tai nesusimąsčiau, bet dabar ėmiau galvoti, kad žmonės taip daro nes visiems seni metai buvo tokie sunkūs ir blogi, kad norisi kuo greičiau atsikratyti to besivelkančio 2016-ųjų šleifo. Man praėję metai nebuvo nei labai blogi, nei labai geri. Jei rimtai, tokių neutralių metų mano gyvenime turbūt dar nėra buvę! Bet tie neutralūs metai labai padėjo užmegzti pažintį su savim ir stipriau pagalvoti ko norisi iš gyvenimo, santykių, kūrybos ir kitų dalykų. Kodėl aš čia taip giliai kapstau, paklausi? Todėl, kad reikia kartais pašnekėti ne tik apie naujus daiktus, bet ir apie mėgstamas knygas, filmus, mintis, jausmus ir visus kitus potyrius, kurie varo mus į priekį. Nusprendžiau neguldyti Naujųjų metų rezoliucijų bloge, nes tyliai braukdama plunksna per popieriaus lapą suguldžiau jas mėgstamoje užrašų knygutėje, kur, tikiuosi, metų gale galėsiu sudėti daug pliusiukų. Todėl tebūnie, daugiau rašyti apie save ir būna ta Naujųjų metų rezoliucija bloge.

2016 – aisiais buvo daug juoko, savotiško poilsio, geros kompanijos ir jūros. Gal todėl tie metai buvo tikrai neblogi. Gal todėl noriu pasidalinti ne naujomis, o senomis nuotraukomis, kurių pusė jau seniausiai nugulė mano instagrame. Tegul nugula ir čia! Kai Dovilei pasiūliau pasidaryti fotosesiją su spalvotais dūmais, ji iš karto sutiko. Prisipirkom spalvotų dūmų flakonėlių, prisikrovėm drabužių, prisipylėm tris termosus arbatos ir iškeliavom į Verkių parką. Nežinojom, kaip dūmai atrodys sniego fone, nežinojom, kad net mažiausias vėjas tuos dūmus gali labai greitai išsklaidyti ir nesitikėjom, kad fotografuotis su baline suknele bus taip šalta. Bet svarbiausia idėja! O jos įgyvendinimą visada galima patobulinti. Pažadas ir sau, ir tau. 🙂

Linkėjimai, nesušalk.

 

Pictures: Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/