Varšuva, neabejotinai, yra vienas mėgstamiausių mano Europos didmiesčių, kuriuose esu buvusi. Tikrai neišsižadu Romos, Briuselio ir Londono, tačiau Varšuva turi kažką, ko neradau kitur. O gal nemokėjau ir nenorėjau ieškoti? Nors dauguma kartais draugiškai pasijuokia iš Lenkijos, tačiau Varšuvos kultūrinis gyvenimas auga kaip ant mielių. Miesto centre galima rasti daugybę išskirtinių naktinių klubų ir įdomiausių barų, kuriuose plakami puikiausi kokteiliai. Norintiems pažinti miestą gastronominiais keliais, nereikia bijoti lenkiškos flaki sriubos ir tušintų kopūstų su šaltiena – čia galima rasti daugybę puikių restoranų, kokybiškų burgerinių, visą galybę madingų vietų šauniam sekmadinio brunchui ir jaukių, užslėptų arbatinių ir desertinių. Kiekvieną kartą lankydamasi Varšuvoje atrandu vis kažką naujo, tad pamaniau, kad šia informacija verta pasidalinti su visais! 😉

Geriausia apsistoti. Kadangi į Varšuvą dažniausiai vykstu darbo reikalais, visuomet apsistoju Intercontinental Warsaw viešbutyje.  Neskaitant to, kad 43–iame jo aukšte yra įspūdingas SPA centras, jame labai patogu apsistoti dėl puikios vietos mieste. Senamiestį galima pasiekti per 20 minučių, šalia yra centrinė Varšuvos stotis ir didelis prekybos centras, daugybė kavinių ir barų, o visai netoli – naktinių pramogų gatvės. Tiesa, visuomet galima apsistoti šalia esančiuose Novotel arba Mariott viešbučiuose ar rinktis kitus booking.com bei airbnb esančius variantus.

Kur pavalgyti. Visuomet visiems draugams sakydavau, kad geriausia ką turi Varšuvos centras yra Aioli, Lokal 14 ir Bobby Burger. NOT. Šį savaitgalį su draugėmis paskyrėm explorinimui ir atradom nerealią vietą – Hala Koszyki pavilijoną, jeigu jį taip galima pavadinti. Pastatas, iškilęs dar 1908 metais ir buvęs didžiuliu turgumi, šiandien yra beveik hektaro ploto erdvė, kur glaudžiasi daugybė įvairiausio plauko kavinių, barų, parduotuvių ir net parodų salė. Čia galima rasti greito maisto burgerinių, jūros gėrybių restoranų (kuriuose galima nusipirkti produktų maisto gaminimui namie), šviežių sulčių kioskelį, barą, konditerijos gaminių kavinę ir vieną didžiausių mano matytų Kusmi arbatos asortimentų turinčią arbatinę.

Kur atsigerti kavos. Taip, taip, Lenkijoje yra Starbucks ir ko ten daugiau gali reikėti. Visiška netiesa! Starbucks’ą gali rasti bet kokiame kitame Europos didmiestyje, o tokių jaukių arbatinių kaip Odette Tea Room dar gerai paieškoti reikėtų. Verta užsukti ir į Cafe Kulturalna kavinę ar į Kafka.

Kur apsipirkti. Ne paslaptis, kad daugelis į Varšuvą, ar kitus Lenkijos miestus važiuoja apsipirkti. Na, Varšuva nėra Suvalkai ir dantų pastos čia nenusipirksi 10 kartų pigiau nei  Lietuvoje, tačiau galima rasti daug didesnį įvairių prekių pasirinkimą. Ir taip, kai kurie dalykai iš tiesų yra pigesni. Jeigu kažko tuo metu reikia, Varšuvoje visuomet perku batus, drabužius ir kosmetiką. Kaip prisiekusi sportbačių nešiotoja, labai mėgstu WS2 (arba Warsaw Sneaker Store) parduotuvę, kurioje galima rasti įvairiausių niekur nematytų batų bei drabužių. Visuomet užsuku į COS, kuri yra įsikūrusi nedideliame prekybos centre Mysia 3. Šiame prekybos centre yra ir MUJI, NAP ir SHE/S A RIOT parduotuvės, tad jei mėgsti minimalizmą, kokybę ir dizainą – apsilankyti tikrai verta. Na, o jei norisi viską rasti po vienu stogu, keliauk į Zlote Tarasy arba Arkadia prekybos centrus. Juose rasi viską nuo sporto prekių, drabužių, kosmetikos, iki elektronikos prekių. Beje, jei ieškau geros ir nebrangios dekoratyvinės kosmetikos, užsuk į KIKO, kurios Lietuvoje nėra ir į Inglot, kurios prekės Lenkijoje pigesnės.

Ką pamatyti. Jei į google įvestum frazę „what to see in Warsaw“, sužinotum, kad reikia užsikelti į apžvalgos aikštelę kultūros ir mokslo rūmuose (Stalino pirštas), pasivaikščioti Lazienki parke, senamiestyje, aplankyti Karališkuosius rūmus ir nueiti į žymųjį Koperniko muziejų (į kurį bilietus rekomenduoju pirkti iš anksto, būna nežmoniškos eilės). Tačiau jei nori ne tokių turistinių atrakcijų, pasivaikščiok po Praga rajoną (Ząbkowska ir Jagiellońska gatvėse yra daug keistų bet jaukių barų), apsilankyk Soho Factory bei šalia esančiame Neon muziejuje.

Ką tu labiausiai mėgsti Varšuvoje?

Linkėjimai,x

Hala Koszyki

Warsaw Sneaker Store

Soho Factory

Neon Museum

Odette Tea room

Visų pirma, su vasario 16 – ąja visus! Labai graži diena labai gražiai ir reikšmingai šventei, ar ne? 😉
Kol visi mėgavosi laisvadienio teikiamais malonumais (ta prasme, ilgu ir saldžiu miegu), aš iš pačio ryto skubėjau į Kiehls blogerių pusryčius, kurių metu buvo pristatyti nauji kompanijos produktai. Na, o kadangi Kiehls yra natūrali kosmetika, pusryčių metu skanavome sveikų ir natūralių Vegafe patiekalų, desertų ir arbatos su manuka medumi. Puiki dienos pradžia!

Pagrindinė renginio žvaigždė buvo naujasis Kiehls Pure Vitality atkuriamasis kremas, kurio forumlė 99.6% yra sudaryta iš natūraliai išgaunamų ingredientų. Pagrindinės kremo sudedamosios dalys yra Naujojoje Zelandijoje išgaunamas manuka medus ir raudonoji Korėjos ženšenio šaknis. Kremas stiprina ir atkuria odos tekstūrą, ji tampa lygesnė, skaistesnė. Labiausiai man patikęs dalykas – tarytum šilkinė produkto tekstūra. Kremui susigėrus atrodo, kad oda yra patepta makiažo baze!

Renginio metu turėjome galimybę išbandyti ir kitus Kiehls produktus, tokius kaip medetkų ir alavijų raminančią veido kaukę, Midnight Recovery serijos valomąjį aliejų (kuris akimirksniu nuvalė sunkiai nuplaunamą Urban Decay akių pieštuką) ir lūpų balzamus su kokosų aliejumi SPF apsauga. Pastarieji man patiko bene labiausiai. Ne tik dėl to, kad tai išties puikūs produktai, bet ir dėl to, kad jų pakuotė iš išorės atrodo kaip įprastinio lūpų balzamo, o jį atsukus atrodo, kad rankoje laikai gražiausią lūpų dažų tubelę! Man, kaip pamišusiai dėl gražių pakuočių, tai didžiulis selling point‘as!

Jau nešuosi visus produktus namo ir nekantrauju išmėginti! O tuo tarpu labai rekomenduoju užsukti į Kiehls parduotuvę esančią Vilniaus Panoramos prekybos centre ir išsirinkti sau patinkantį ir tinkantį odos priežiūros produktą. O puikūs darbuotojai visuomet padės ir papasakos kas tinka būtent tavo odos tipui! 😉

Linkėjimai, x

Vos pamatęs įrašo pagrindinę nuotrauką su akiniais nuo saulės, nepagalvok, kad pakvaišau. Juk už lango gūdi žiema, o aš čia akinius nuo saulės reklamuoju – pagalvosi. Iš tikrųjų tam yra dvi priežastys. Pirmoji – labai blogeriška. Dar prieš Kalėdas pradėjau dirbti su optometrijos centru, kurio dėka galėjau išsirinkti nuostabius akinius nuo saulės. Kadangi Naujuosius metus ir savo gimadienį sutikau beveik visada saulėtoje Italijoje, naujiesiems akiniams nereikėjo slėptis spintelėje laukiant lietuviškos vasaros. O antroji priežastis yra ta, apie kurią papasakosiu plačiau.

Niekada neturėjau problemų su regėjimu, todėl optikos centras nebuvo mano labai dažnai lankoma vieta. Dažniau užsukdavau pasižvalgyti akinių nuo saulės arba palydėdavau ten akiniuotus draugus. Nors vaikystėje visi akinius nešiojantys mokyklos draugai jų gėdydavosi, tačiau paauglystėje jie tapo labai stilingu aksesuaru. Todėl net šiek tiek apsidžiaugiau, kai daktarė patikrino mano akis ir pasakė, kad turiu labai nežymią toliaregystę ir man reikės užsisakyti akinius. Nors mano akiniai tokie silpni, kad nelabai keičia matomą vaizdą, tačiau dažnai juos nešiodavau kaip stilingą aksesuarą. Neslėpsiu, kartais nešioju iki šiol. Ir tikrai ne vien dėl regėjimo. Nors regėjimas pradėjus nešioti akinius nei pagerėjo, nei pablogėjo, tačiau pradėjau labiau domėtis akiniais in general. Žinau, skamba labai juokingai, bet buvau vienas tų žmonių, kurie nematė jokio skirtumo tarp akinių kainuojančių 20 ir 200 eurų. O skirtumą pajaučiau tada, kai įsigijau pirmuosius akinius nuo saulės, kainuojančius daugiau nei 50 eurų. Visų pirma, visi kiek brangesni akiniai dažniausiai būna brangesni ne todėl, kad ant jų kojelės šviečia garsus vardas, o todėl, kad garsus vardas asocijuojasi su gera kokybe. Taigi, brangesni akiniai dažniausiai būna pagamint iš kokybiško plastiko, jie nesubyra į šipulius, jei neduok die iškrenta ant žemės, o jų stiklas ne tik apsaugo nuo saulės, bet ir kiek galima apsaugo nuo akims itin kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių. Dar viena priežastis, kodėl įrašas apie akinius nuo saulės mano bloge nugulė žiemos metu – UV spinduliai tave persekioja ir žiemą! Net neabejoju, kad žiemą naudoji veido kremą ir lūpų balzamą su UV filtru (na, o jei nenaudoji, turėtum pradėti), taigi lygiai tas pats ir su akiniais nuo saulės. Taip, sutinku, daugybės saulėtų dienų Lietuvoje nesulaukiam, tačiau net menkiausias saulės blyksnis atsispindintis į baltą sniegą yra ne mažiau kenksmingas nei tas, šviečiantis liepą! 😉

Visą galybę stilingų akinių rėmelių ir akinių nuo saulės gali rasti optometrijos centro parduotuvėse visoje Lietuvoje arba internete. 😉

Taip jau atsitinka, kad po ramiai praleisto savaitgalio ir gana ramios savaitės pradžios norisi rašyti ne apie kosmetiką ar naujus drabužius, o apie visus jaukius dalykus, kurie susiję su namais ir ramybe. Kas labiausiai asocijuojasi su šiais dviem dalykais? Šlepetės!

Esu iš tų žmonių, kurie, nesvarbu, žiema ar vasara už lango, visuomet namuose avi vilnones šlepetes. Žiemą – dėl visiems suprantamų priežasčių, o vasarą – nes tiesiog esu pripratusi. Nors daugeliui atrodo, kad vilnoniai daiktai yra skirti žiemai, tačiau vilna pasižymi savo universalumu – šaltuoju metų laiku šilta, o vasarą vėsu.

Visai neseniai su manimi susisiekė mahabis.com atstovė ir pasiūlė išbandyti savo kuriamas šlepetes ir, jei būsiu patenkinta, parašyti keletą atsiliepimų. Atsidariau mahabis.com ir sutikau net nedvejodama. Kuo gi tos šlepetės tokios išskirtinės?

Nors yra tekę matyti vilnonių šlepečių, kurios primena jaukias kurpaites, niekuomet neteko matyti tokių, kurios pasiturbina! Pirmas dalykas – guminis užkulnis. Jis leidžia šlepetes dėvėti dviem būdais: įsispiriant ir apsiaunant lyg batus. Guminis užkulnis tarsi prisiklijuoja prie kojos, todėl gali būti rami, kad jų tikrai nepamesi bėgiodama po namus. Antras, man niekur nematytas dalykas – guminis prisegamas padas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti visiškai nereikalingas, tačiau galvok iš naujo! Net neabejoju, kad visiems yra tekę išbėgti išmesti šiukšlių, nubėgti iki visiškai šalia namų esančios parduotuvės, ar vos pramerkus akis į lauką vesti šunį. Tokiais gyvenimo atvejais net nesinori pagalvoti apie batraiščių raišiojimą. Tuomet apsiauni savo šlepetes su prisegamais guminiais padais, skirtais vaikščioti lauke ir šiauši pro duris. Praktiškumo viršūnė! Na ir paskutinis, daugeliui visiškai nesvarbus, bet man, aukštą produkto kokybę nusakantis dalykas – ypatingai gražus įpakavimas. Kokybiškas, minimalistinis. Toks, kurį gaila išmesti.

Vaikštau su savo kurpaitėmis po namus jau antrą savaitę ir niekaip negaliu atsidžiaugti. Patogu, jauku ir svarbiausia – labai labai šilta. Nori ir tu? Rinkis iš daugybės spalvų ir modelių www.mahabis.com 😉

Linkėjimai,x

LT | Šaltomis žiemos dienomis nėra nieko geriau, kaip susisukti į storą vilnonį megztinį. Nesvarbu, kad jautiesi ir atrodai kaip meška, svarbu, kad kūno nebado aštrūs šalčio smaigaliai. Žinoma, reikėtų praleisti pro akis faktą, kad nuotraukose pozuoju be palto, na bet žinai, viskas dėl tų pačių nuotraukų. 😉

Kai su Dovile ieškojom gražių vietų fotosesijai, sugrįžom į tą patį jaukų Vilniaus senamiestį, kur kiekvienas kampas, jei jį gražiai įrėminsi, atrodys kaip iš paveiksliuko. Ir iš tiesų – paprasčiausios rudos durys, pro kurias, nežinia ar dar kas vaikšto, tampa kuo puikiausiu nuotraukų fonu. O žymioji Literatų gatvės siena ir pro turistų objektyvus nepraslystantys dailės kūrinėliai tarsi papildo gana nuobodų, bet baisiai jaukų drabužių derinį. Kodėl sakau nuobodų? Nes džinsai ir paprastas megztinis tikrai nėra patys įdomiausi drabužiai. Tačiau man pačiai jie pasidaro daug įdomesni, kai vietoj sportbačių apsiaunu aukštakulnius. Taip, tai tikrai nėra mano kasdieninė avalynė ir nežinau ar galėčiau būti viena tų moterų, kurios vienu metu šneka telefonu, tempia pirkinių maišus, veda šalia savęs šunį ir lyg tarp kitko atrodo lyg nužengusios nuo podiumo su savo 11 cm aukštakulniais. Na, bet gana apie aukštaūgės kompleksus. 😉

Kodėl prašnekau apie senamiestį ir būtent apie Literatų gatvę? Visai neseniai socialiniuose tinkluose praūžė projektas, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad žmonės fotografuojasi prie įvairių vietų, nežinodami jų tikrosios istorijos. Žinoma, to projekto objektas buvo įvairios vietos holokaustui ir kitiems baisiems istoriniams įvykiams atminti, tačiau privertė mane susimąstyti ir apie visai šalia esančias vietas. Gimiau ir užaugau Vilniaus senamiestyje, žinau beveik visas jo kerteles, bet tik pasidomėjusi sužinojau, kad Literatų gatvėje esantys meno kūrinėliai yra ne šiaip kūrinėliai, bet menininkų dedikacijos literatams. Kadangi man vienas pažįstamas yra sakęs, kad Vilniui iš vilniečių jokios naudos, nes jie apie savo miestą nieko nežino, tai visai verta pasiskaityti ir sužinoti apie savo miestą daugiau! 😉

Linkėjimai, x

aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town2 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town3 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town4 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town5 aistesvarauskaite-basicapproachblog-old-town6

Sweater : Zara | Jeans : Primark | Shoes : Asos | Hat : Tom Tailor | Watch : O bag

Pictures : Dovilė Zubytė

http://www.dovilezubyte.com/

aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare

LT | Niekada nebuvau viena tų merginų, kurios gali po vakarėlio griūti į lovą nenusivaliusios makiažo, valgyti bevertį maistą, visiškai negerti vandens ir vis tiek girtis skaisčia oda. Paauglystėje tokioms merginoms baisiausiai pavydėjau, bet su metais pripratau prie daugybės kosmetinių buteliukų vonioje. Nors man jau seniai nebe 14, tačiau neturiu ko slėpti – kartas nuo karto tenka savaitei susidraugauti su raudonuojančiu drakonu viduryje kaktos. Ir visada VIDURY. Nors imk ir užsidaryk nuo gyvenimo savaitei, kol apsistačiusi alijošiais, pastomis ir cinko tepalais bandysi jį sutramdyti. Aš, kaip ir kieviena mergina, noriu, kad tokių situacijų mano gyvenime būtų kuo mažiau, todėl savo veido odą visuomet stengiuosi prižiūrėti labai kruopščiai. Pamaniau – juk aš tikrai ne vienintelė tokia, ką? Na, jei ir tu esi mano likimo draugė, gal mano veido priežiūros rutinoje atrasi produktą, kurio seniai ieškojai? 😉

Kiekvieną rytą ir vakarą savo veido odą nuprausiu su Babe Stop Akn prausikliu. Jis švelnus, praktiškai bekvapis ir visiškai nedirgina odos. Kadaise man jį rekomendavo dermatologė, o aš nepaleidžiu iki šiol. Galima rasti praktiškai visose vaistinėse. Prausiklį dažnai naudoju kartu su savo Clarisonic mia 2 aparačiuku, apie kurį, net neabejoju, yra girdėjęs kiekvienas. Turiu jį ilgiau nei du metus ir stengiuosi naudoti bent kas antrą dieną. Daug kas klausia – na, ir koks stebuklas iš to klarasoniko. Nemeluosiu – aknės su juo tikrai neišsigydisi, bet odą nuprausi daug geriau, nei tai padarytum rankomis. Aparačiuką, jei susigundysi, gali įsigyti Kristianoje, arba internete. Na, o jei jis pasirodys per brangus (neneigiu, toks ir yra), visuomet gali išbandyti nebrangią, bet ne mažiau veiksmingą alternatyvą – Konjac Sponge kempinėlę. Įsigyti ir daugiau apie ją pasiskaityti gali grožio draugo tinklapyje. Nupraususi veidą prausikliu, makiažo likučius pašalinu Bioderma H2O miceliniu vandeniu skirtu riebiai odai – pirma veido priežiūros rutinos dalis baigta!

Kartą ar du per savaitę stengiuosi naudoti ir veido kaukę. Šią vulkaninio molio kaukę parsivežiau iš Turkijos, bet net neabejoju, kad galybę panašių galima rasti ir vietinėse kosmetikos parduotuvėse. Jei ieškai pigios alternatyvos, patariu Droge ar Eurokos nusipirkti balto ar juodo molio miltelių ir namuose juos maišyti su vandeniu. Gautą masę tepk ant veido. Daugiau teplionių, bet rezultatas lygiai toks pats! 😉 Kaukę tepu ant veido, palaukiu apie 10 minučių kol sukietėja taip, kad atrodo visus veido raumenis paralyžavo, ir nuplaunu šiltu vandeniu. Oda visuomet atrodo skaistesnė ir švelnesnė!

Visuomet pavydėdavau ir toms, kurios išvykusios į kelionę gali panaudoti pirmą po ranka pasitaikiusį veido kremo mėginuką ir laimingai sau gyventi be bėrimų ir odos dirginimų. O aš, ta nelaimėlė, tokios prabangos neturiu, nes atradau vieną vienintelį veido kremą, tobulai tinkantį mano odai. Jeigu jo neturiu po ranka, geriau iš viso nenaudoju nieko. Mano mėgstamiausias – ir vėl iš Babe, matinį efektą suteikiantis kremas. Nedidelė pakuotė, kurios, naudojant kiekvieną dieną, užtenka beveik pusei metų. Vakarais nenaudoju kremo, ant kurio pakuotės parašyta „naktinis kremas“, tačiau renkuosi vaistinėse parduodamą Differine kremą, kurį man rekomendavo dermatologė. Nors jis negydo odos problemų, tačiau yra tinkamas naudoti kaip prevencinė priemonė nuo bėrimų. Na, o jeigu atsitiko taip, kad kaktos viduryje apsigyveno tas ankščiau minėtas drakonas, į pagalbą pasitelkiu dantų pastą (taip, ji tikrai padeda), cinko tepalą arba arbatmedžių aliejų. Užtepi ant drakono, eini miegoti ir lauki, kol nakties metu įvyks stebuklas. Taip, stebuklas įvyksta ne visada, bet dažniausiai padeda!

Na ir paskutinė priemonė, kurią naudoju, yra Vichy terminis purškiamas vanduo, kuris ne tik atgaivina veido odą, bet ir padeda jai neprarasti drėgmės, jei labai daug laiko praleidi uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kuriuose oda labai išsausėja. Iš esmės visi terminiai vandenys daro tą patį, tačiau šis man patinka todėl, kad purškia lengvą dulksną, o ne šliūksnį vandens, po kurio reikia gelbėti bėgantį blakstienų tušą.

O kokios tavo mėgstamiausios odos priežiūros priemonės? 🙂

Linkėjimai, x

aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare2 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare3 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare4 aistesvarauskaite-basicapproachblog-skincare5